Dviračiu po Kėdainių kraštą

Kategorija:

Miestas:
Dviračiu po Kėdainių kraštą
Vis sparčiau trumpėjančios dienos taip ir kviečia pasimėgauti besibaigiančios vasaros malonumais. Vieni jų ieško tolimuose kraštuose, kur daugiau saulės, kur kaitresni jos spinduliai, kiti atsiduoda jūros glamonėms, o mėgstančius patirti puikių įspūdžių keliaujant dviračiu laukia vienas įdomiausių ir gražiausių Radvilų miestas – Kėdainiai.

Nuo Mikalojaus Daukšos ąžuolo
Be abejo, užsukti į šį miestą galima keliaujant po kitus vidurio Lietuvos rajonus, bet vasaros poilsio likučius galima skirti vien Kėdainiams. Iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos pusių patogu atvykti traukiniu ir pažintį su senamiesčiu pradėti tiesiog nuo XIX a. pastate įsikūrusios Kėdainių geležinkelio stoties, keliaujant dviračių maršrutų „Nuo Mikalojaus Daukšos ąžuolo“.
Turizmo specialistai siūlo neskubėti pasinerti į vieną unikaliausių senamiesčių, bet iš geležinkelio stoties S. Dariaus ir S. Girėno gatve, vėliau pereinančia į M. Daukšos gatvę pavažiuoti apie 1,8 km, kol pamatysite rodyklę, kviečiančią aplankyti Mikalojaus Daukšos ąžuolą. Tai seniausias Kėdainių miesto ąžuolas. Jo apimtis – 5,4, skersmuo – 1,70, aukštis – 23 metrų. Pasakojama, kad šį įspūdingo kamieno ir vešlios lajos galiūną pasodino Mikalojus Daukša, gimęs Kėdainiuose apie 1527 metus.
Važiuodami atgal S. Dariaus ir S. Girėno gatve, pasukę kairėn į Budrio gatvę privažiuosite 292 ha ploto Babėnų mišką. Jame vyrauja pušynai ir ąžuolynai. Trake intensyviai atželia paprastieji klevai. Vidutinis šio miško medynų amžius viršija 100 metų. Šiame miške yra įrengti sveikatingumo trasa ir pažintinis – rekreacinis takas. Prie takų įrengtos apžvalgos ir atokvėpio aikštelės, pastatytos tautodailininkų iš ąžuolo išdrožtos skulptūros. Bendras takų ilgis – 3,7 km. Sveikatingumo trasa ir pažintinis – rekreacinis takas susideda iš dviejų tako dangos konstrukcinių sprendimų – medžio pakloto ir akmens nuosijų takų VĮ Kėdainių miškų urėdijos Babėnų miško sveikatingumo trasa ir pažintinis – rekreacinis takas – puiki galimybė Kėdainių miesto gyventojams ir svečiams aktyviai, saugiai ir maloniai pasimėgauti gamtos draugija.
Po pasivaikščiojimo miške, miname atgal, iki S. Dariaus ir S. Girėno gatvės, o čia pasukę į dešinę išvysime Lietuvai nebūdingą statinį – minaretą. Jis kartu su aivana ir mečete miesto parke  buvo pastatytas apie 1880 m. rusų generolo E. Totlebeno iniciatyva. Iki mūsų dienų išliko tik 25 metrų aukščio minaretas. Manoma, kad statinys atsirado labiau kaip dekoracija ir sėkmingoms kovoms su turkais atminti. Iš minareto tuometinis Kėdainių ir jų apylinkių savininkas rodydavo svečiams parką ir savo valdas. Ant pietinio pagrindo fasado pritvirtintose dvejuose marmurinėse lentose buvo arabiškai užrašyta: „Ypač šiuos rūmus, pavergiančius žavumu ir panašius į rojaus, pastatė jo didybė sultonas Mechmedas. Jis papuošė šiuos didingus rūmus, kad net dangus niekad gražesnių ir puikesnių neregėjo“.
Nuo minareto, už Dotnuvėlės, prasideda pėsčiųjų ir dviračių takaspeizažiniame buvusios dvaro sodybos parke. Jo takų ilgis – 6,5 km. Manoma, kad dvaro parkas susiformavo XVIII a. buvusioje ūkio vietoje, šiauriniame Kėdainių pakraštyje, prie Dotnuvėlės upelio. Tuo metu šį ūkį sudarė didelė žemės valda dešiniojoje Dotnuvėlės upelio pakrantėje, nedidelė užtvanka, pagrindinis gyvenamasis pastatas ir keli ūkiniai pastatai. Kai 1811 metais Kėdainiai atiteko vokiečių kilmės lenkui grafui Pranciškui Čapskiui, pastarasis vietoje šio ūkio įsteigė dvaro sodybą. Dabartinį vaizdą senasis miesto parkas įgavo 1845 metais, kai Kėdainių savininku tapo grafas Marijonas Hutten Čapskis. Jis išpagrindų rekonstravo giminaičio Pranciškaus Čapskio dvaro sodybą: sumūrijo trijų aukštų rūmus, juos papuošė įspūdingu keturių aukštų bokštu ir oranžerija. Praplatinęs Dotnuvėlę, įrengė tvenkinius, supylė salas, pastatė tiltelius ir užveisė parką. Dvaro rūmuose 1923 – 1927 m.  veikė mokytojų seminarija, o 1927 m. spalio 3 d. juose įkurta Kėdainių aukštesnioji kultūrtechnikos mokykla.Baigusieji šią mokyklą įgydavo žemės matininko, melioratoriaus ar tiltų statytojo kvalifikaciją. 1944 metais dvaro rūmai buvo susprogdinti.
Pastaraisiais metais parkas pritaikytas kėdainiečių poilsiui. Įrengtas naujas parko aikštelės ir takų apšvietimas, aikštelės riedučių ir riedlenčių mėgėjams.
Nuo parko iki miesto centro – šaligatvyje pažymėtas takas dviratininkams. Pakelyje prie Smilgos upės verta užsukti į Janinos Monkutės-Marks muziejų-galeriją. Muziejaus istorija prasidėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kuomet Lietuvos išeivei, menininkei Janinai Monkutei-Marks kilo mintis padovanoti Tėvynei savo kūrybą. 2000 m. menininkė įsteigė pelno nesiekiančią organizaciją ir, įsigijusi buvusio Kėdainių krašto muziejaus pastatą, įkūrė jame savo vardo muziejų-galeriją. Per metus pastatas buvo rekonstruotas, atkuriant XIX a. pabaigos architektūrą, pagal naujausius reikalavimus įrengtos galerijos salės, sutvarkyta aplinka. 2001 m. spalio 20 d. įvyko muziejaus-galerijos atidarymas. Kasmet galerijoje surengiamos vidutiniškai 7 parodos. Jų autoriai – žymūs Lietuvos ir užsienio menininkai. Vienas iš galerijos tikslų – pristatyti Lietuvos žmonėms žinomų užsienio menininkų kūrybą. Muziejuje nuolat eksponuojama Janinos Monkutės-Marks kūrybos kolekcija, kurią sudaro tekstilės, tapybos ir grafikos kūriniai.
Iš čia dviračių takas veda link Kristaus atsimainymo cerkvės. Užsukus į šalia esantį Kėdainių rajono savivaldybės pastatą galima pasigrožėti talentingo meistro Vytauto Ulevičiaus drožinių ekspozicija. Ši savivaldybė – vena iš nedaugelio savo patalpose suradusi vietos kraštui nusipelniusiam kūrėjui.

Apie senamiesčio įdomybes:
http://manokrastas.lt/straipsnis/pesciomis-po-kedainius-nuo-sviesiosios-gimnazijos-iki-ramybes-skvero
http://manokrastas.lt/straipsnis/pesciomis-po-kedainius-nuo-knypavos-iki-rotuses
http://manokrastas.lt/straipsnis/pesciomis-po-kedainius-kitu-tautu-palikimas-%E2%80%93-laiskas-gyvenantiems-siandien


Lietuvos vardo tūkstantmečio ąžuolynas
Tai 13,5 km ilgio maršrutas, atveriantis Kėdainių rajono ir miesto įdomiausias vietas. Maršrutas prasideda nuo Kėdainių autobusų stoties, nuo kur iki Lietuvos vardo tūkstantmečio ąžuolyno veda pėsčiųjų ir dviračių takas.
Nuo stoties J. Basanavičiaus gatve pasukus į kairę pasitinka Vytauto parkas. Kol kas tai rami poilsio vieta. Netolimoje ateityje šis parkas turėtų tarnauti vaikų laisvalaikiui, pramogoms ir poilsiui.Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius įsitikinęs, kad tankiausiai gyvenamo Kėdainių miesto mikrorajono gyventojai nusipelnė turėti sutvarkytą laisvalaikio zoną.
Parke numatyta įrengti skirtingas zonas, skirtas aktyviam vaikų poilsiui. Čia turėtų atsirasti žaidimų aikštelė, dviratukų takelis su kalniukais ir posūkiais, interaktyvus pasakų namelis, kuriame esančiame kompiuteryje paspaudus mygtuką vaikai galės išklausyti norimą aktorių įskaitytą lietuvišką ar kitų pasaulio tautų pasaką.
Vaikus džiugins ir nuotaikingas fontanas, kurio pagrindas vaikams bėgiojant leis vandens čiurkšles. Taip pat šis interaktyvus fontanas kels vandens sieną, ant kurios bus galima išvysti įvairius vaizdus, įgarsintus muzika.
Kol vaikai šėls, neliks nuskriausti ir suaugusieji. Norintiems ramaus poilsio – patogūs suoleliai, o atėjusiems aktyviai leisti laiką – pentankės aikštelė.
Planuojama Vytauto parką papildomai apželdinti, įrengti naujus spalvingus gėlynus. Meras tikisi, kad po metų Vytauto parkas kėdainiečius ir svečius jau pasitiks naujomis pramogomis ir atnaujinta infrastruktūra.
Iš čia J. Basanavičiaus gatve miname link 144 kelio, o privažiavę žiedą sukame į Labūnavos gatvę, vedančią link Tūkstantmečio ąžuolyno. Jį nesunkiai surasime Pašiliuose už Kranto gatvės pasukę į kairę.  Ąžuolyno gimimą lėmė Lietuvos vardo Tūkstantmečio jubiliejui skirtas leidinys „Neregėta Lietuva 2009”, kuriame pateikiama 100 įspūdingiausių Lietuvos aerofotografijų. Už kiekvieną nupirktą knygą sodinamas ąžuolas. Pats parkas dar kuriamas, tačiau jame žaliuoja jau daugiau kaip 20 tūkstančių ąžuolų, juos kasmet aktyviai sodina pavieniai žmonės, šeimos, įstaigos, organizacijos, moksleivių klasės.
Iš čia Chemikų gatve važiuojame link Pelėdnagiuose esančią maudymvietę, kur galima atsigaivinti prieš pažintį su Kėdainių senamiesčiu.
Jei keliaujate su grupe bičiulių, neskubėkite palikti Pelėdnagių – istorinės gyvenvietės. Juk iki Kėdainių čia pat, už 4 kilometrų. Iš anksto susitarus, čia pasitiks bendruomenės centro narės – linksmos „Pelėdų kaimo“ įkūrimo iniciatorės. Pavaišins ožkų ar karvės pieno sūriu, morkų ir obuolių pyragu, morkų sumuštinukais, gilių kava iš Lietuvos vardo tūkstantmečio ąžuolyno. Pakvies pasiklausyti pelėdų ,,ūkavimo“, legendų, pasakų, pasakėčių ir įdomybių apie pelėdą. Susipažinsite su rištų pelėdų, kurių vyriausiai – daugiau kaip 40 metų, paroda. Keliausite pelėdos takais, prisimindami smagią dainą ,,Išėjo tėvelis į mišką“. Vyks šaudymo iš lanko varžytuvės, kiti žaidimai ir atrakcijos lauke, čiuošite ypatingomis slidėmis. Mokysitės susirišti apyrankę ar pelėdą, naudojant daugiau kaip dviejų tūkstančių metų senumo siūlų rišimo techniką, gaminsite paveikslus iš „pelėdų plunksnų“. Ragausite sultinio, lauže arba židinyje kepto „Pelėdos kiaušinio“ – lašinukais įdarytos bulvės.  Tad susidomėjusiems Pelėdnagių įdomybėmis, verta paskambinti tel. 8 640 53019 arba parašyti el. p. virginija.vilke@gmail.com
Atsisveikinus su svetingais pelėdnagiškiais, Kauno gatve važiuojame link senamiesčio. Dešinėje driekiasi Laisvoji ekonominė zona su besikuriančiomis pramonės įmonės. Čia įsikūręs ir pirmasis Lietuvoje krematoriumas. Iš anksto susitarusiems lankytojams rengiamos ekskursijos.  priima lankytojus ekskursijoms, tik reikia iš anksto susitarti. Kėdainių senamiesčio dvasia tikrai nenusivilsite, nors laviruoti lengva nebus: gana intensyvus eismas, kai kur šaligatviai siauri, o dviratininkams ,,draugiškiausia“ gatvė – Didžioji, ji skirta tik pėstiesiems.
Apie senamiesčio įdomybes:
Paslaugos keliaujantiems
Pėsčiomis ar keliaudamas dviračiu susipažįsti su Kėdainių senamiesčiu, visada atsirandi miesto širdyje – Didžiosios Rinkos aikštėje. Čia ne vieną šimtmetį verda gyvenimas. Dabar aikštė rekonstruojama, pritaikant ją dar labiau miesto gyvenimui. „Kitais metais Didžiosios Rinkos aikštė bus rekonstruota. Joje numatytos vietos kavinėms. Tikimės, kad atsiras verslininkų, kurie nuomotų dviračius, o turistams ketiname pasiūlyti daugiau įdomių maršrutų, nes Kėdainiai turi ką parodyti, kuo sudominti. Juk vienintelis iš Lietuvos kilęs Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas kilęs iš Kėdainių rajono,  – apie rajono ypatumus pasakoja meras Saulius Grinkevičius.– Verta aplankyti sakralinį, gamtos, kultūros ir istorijos vertybių kompleksą Paberžėje, Skinderiškio dendrologinį parką, užsukti į Ruoščių kaimą, kuriame nustatytas Lietuvos vidurys, užkopti į Bakainių piliakalnį.“
Rajono meras puoselėja mintį, kad netrukus daugiau galimybių atsiras ir gastroturizmo mėgėjams. Kėdainiai – istoriškai daugiakultūris miestas, tad turtingas jo ir kulinarinis paveldas, kurį verta atgaivinti.
Pradžia jau padaryta.Iš anksto užsisakius, viešbutyje-restorane „Grėjaus namas“galima paragauti Radvilų troškinio ar škotiško hagio.
„Grėjaus namas“įsikūręs škotui Jokūbui Grėjui priklausiusiame XVIII a. pastate. Pastato interjeras leidžia pajusti škotišką dvasią, suteikia jaukią nakvynę, čia visada galima skaniai pavaldyti. Ir patys kėdainiečiai yra pamėgę „Grėjaus namą“, o ten, kur mėgsta lankytis šeimininkai, visada ir svečias pasijaus laukiamas. „Grėjaus name“ dažni muzikiniai vakarai, tad visiškai galimas dalykas, kad be jaukios nakvynės, skanaus maisto, bus galima pasinerti ir į muzikos oazę.
Pačioje senamiesčio širdyje įsikūręs ir restoranas bei svečių namai „Novus Rex“. Restorane patiekiami europietiški valgiai. Iš anksto užsisakius galima skanauti šamo.
Blyninėje „Nu, blyn“ – gausi blynų įvairovė. Kavinė „Beneto karčema“ – dar vienas škotiškas objektas. Pastatas priklausė Jurgiui Benetui XVII a. Kavinė siūlo milžiniškus cepelinus ir įvairių alaus rūšių.
Viešbutis-restoranas „Smilga“ įsikūręs šalia Senosios Rinkos aikštės su sinagogų kompleksu, čia galima paragauti ir tradicinių lietuvių, ir europietiškų valgių, grupės gali užsisakyti žydų valgių degustacijas.
Tai tik nedidelė dalis  svetingų Kėdainių senamiesčio kavinių ir jų siūlomų paslaugų. Išsamią informaciją apie maršrutus, lankytinus objektus, viešbučius ir kavines informaciją suteiks Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras, įsikūręs Didžiosios Rinkos a. 6-3. Tel. +370 347 56 900, turizmas@kedainiutvic.lt. Daugiau informacijos rasite: www.kedainiutvic.lt
 
Genovaitė Paulikaitė 
 
Mano Krastas