Dvigubi produktų kokybės standartai: ar tokių atvejų gali pasitaikyti kosmetikoje?

Dvigubi produktų kokybės standartai: ar tokių atvejų gali pasitaikyti kosmetikoje?

Kategorija:

Miestas:
Dvigubi produktų kokybės standartai: ar tokių atvejų gali pasitaikyti kosmetikoje?

Kosmetikos gaminių kokybei kontroliuoti taikomi įvairūs standartai ir reglamentavimai. Bet ar šioje srityje negali pasikartoti tie patys dvigubų standartų atvejai, kaip nutiko su maisto produktais? Kas turėtų užtikrinti ne tik saugių, kokybiškų gaminių gamybą šalies viduje, bet ir jų patekimą iš užsienio, bei kokią žalą organizmui gali sukelti nekokybiškos kosmetikos vartojimas?

Neseniai garsiai nuskambėję dvigubų kokybės standartų atvejai maisto produktuose atskleidė tai, kad skirtingų Europos šalių gyventojai to paties prekių ženklo produktus gauna nevienodos kokybės. Jeigu anksčiau tokie nuogastavimai tebuvo grįsti pirkėjų pastebėjimais, tai po atliktų dvigubų kokybės standartų vertinimo tyrimų – abejonių neliko. Čekijos, Lietuvos ir Slovakijos gyventojai maisto produktus gaudavo prastesnės sudėties nei turtingesnės ES šalys. Tyrimai  verčia suabejoti, ar tokių atvejų negalėtų pasitaikyti, pavyzdžiui, su kosmetikos produktais.

Iš ko pirkėjas turėtų suprasti, kad prekė yra kokybiška?

Pasak kosmetikos gaminių priežiūrą vykdančių institucijų Lietuvoje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovų, prekių vienodumą Europoje išlaikyti padeda bendrai nustatyti reglamentai ir direktyvos, kuriomis įstoję į Europos Sąjungą esame įsipareigoję vadovautis. Dėl kosmetikos gaminių yra priimtas 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009, kurio pagrindu taikomi bendri saugos reikalavimai visoms kosmetikos prekėms Europoje.

„Kosmetikos patekimo į rinką sąlyga – tai visų reglamento nuostatų atitikimas. Turi būti ir ženklinimas, notifikavimas, visi saugos reikalavimai. Tam parengiami atitinkami dokumentai. Gaminio informacinė byla dėl kiekvieno gaminio parengiama atskirai. Saugos ataskaita turi būti pasirašyta kompetentingo asmens. Mūsų, kaip priežiūrą vykdančios institucijos, specialistai vykdo konkrečiai tokių dokumentų patikrą, žiūri, ar įmonės vykdo apibrėžtus ženklinimo ir saugos reikalavimus“, − teigia NVSC Produktų vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Dovilė Petukauskienė.

Pasak NVSC, pateikti dokumentai (gaminio informacinė byla) leidžia įvertinti, ar produktas yra saugus, ar gaminio sudėtinės medžiagos atitinka Europos reikalavimus, ar gaminio skelbiama paskirtis yra pagrįsta moksliniais tyrimais, kitaip sakant, ar jis neklaidina pirkėjo, yra saugus ir neprieštarauja reglamento nuostatoms.

Nėra reikalavimo, kad žaliavos būtų vienodos

Nors kosmetikos produktų priežiūra funkcionuoja – institucijos prižiūri, kad į mūsų šalies rinką patektų saugūs ir tinkamai paženklinti produktai su tinkamai aprašytomis sudėtinėmis dalimis – žaliavos, iš kurių jis pagamintas, iš esmės gali būti skirtingos nuo kitų ES šalyse parduodamų tų pačių prekės ženklų produktų. Pasak D. Petukauskienės, bet kokie sudėtiniai pokyčiai turi atsispindėti produktų ženklinime.

„Šiuo atveju lyginamasis visų galimų prekių rinkoje tyrimas gal ir nebuvo atliktas, tačiau kosmetikos gaminių ženklinimas įpareigoja nurodyti tikslią produktų sudėtį. Reikalavimų ar draudimų, kad produktų, esančių ES rinkoje, tuo pačiu pavadinimu, sudėtinės medžiagos ar žaliavos turi atitikti, nėra. Į Lietuvą patenkantys produktai turi atitikti konkrečią produkto sudėtį, nurodytą informacinėje byloje. Pagal pavadinimą produktas gali skirtis, bet Lietuvai turi būti pateiktas toks, koks aprašytas etiketėje, notifikuotas portale“, − atsako NVSC atstovė.

Būna, kad žaliavos skiriasi

Jau rinkoje esančių prekių saugumą kontroliuojančios institucijos Lietuvoje VVTAT atstovo Arvydo Nainos teigimu, gali pasitaikyti tų pačių produktų sudedamųjų medžiagų skirtumų. Pasak L. e. Produktų saugos ir kokybės departamento direktoriaus A. Nainos, didieji prekės ženklai stengiasi išlaikyti kokybės standartą, bet kitaip nutinka su mažiau žinomais ar natūralios kosmetikos gamintojais.

„Tokios situacijos pasitaikyti gali dėl to, kad skirtingiems regionams gaminiai gaminami skirtingose gamyklose. Iš principo produktas atitinka tuos pačius (privalomus ir gamintojo deklaruojamus) saugos reikalavimus, nes mes žiūrime dėl saugos, bet medžiagos, dėl logistikos sumetimų, naudojamos šiek tiek skirtingos. Didesni prekės ženklai išlaiko kokybės pastovumą, bet mažesniųjų prekės ženklų gamyboje pasitaiko ir žaliavų skirtingumo atvejų. Kai aliejai, priklausomai nuo metų laikų, turi skirtingą aromatą, tuomet, kad išlaikytų tą patį kvapą, naudojami kvapą fiksuojantys ir sustiprinantys priedai. Tokių problemų pasitaiko su natūralios kosmetikos medžiagomis, aliejais“, − teigia A. Naina.

Kokybę įvertina vartotojai

Nors visai neseniai darytas tarnybos tyrimas skirtingų medžiagų atvejų neaptiko, bet pasak atstovo, turint omenyje kosmetikos gaminių kiekius rinkoje – 100 proc. pasakyti sunku, kad tokių atvejų negali būti. Todėl daromi bandymai, vertinimai, bet galimus skirtumus pirmiausia pamato vartotojai. Sulaukę skundų VVTAT kreipiasi į gamintojus.

Sankcijos taikomos nustačius produkto saugumo pažeidimus. Su sauga neturintiems nieko bendro atvejams taikomas administracinio nusižengimo kodeksas, jį platintojams taiko VVTAT. Pasak D. Petukauskienės, šiemet naujovė yra ta, kad NVSC vykdys ir kosmetikos gaminių importuotojų kontrolę, ko iki šiol nedarė. Naujai priimtas Lietuvos Vyriausybės Nutarimas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas turėtų suteikti įrankius NVSC griežčiau vykdyti kosmetikos gaminių priežiūrą.

Galimas ilgalaikis pavojus sveikatai

Nekokybiška kosmetika gali sukelti rimtus padarinius odos sveikatai. Pasak kosmetologės, vizažo lektorės Rūtos Katiliūtės – Šapalienės, ne tik nekokybiška, bet ir natūrali kosmetika, kaip natūralūs aliejai, kremai, hidrolatai, gali ir sukelti alergines reakcijas, ir suaktyvinti genetiškai paveldimas ligas. Pasak specialistės negalima teigti, kad tokį poveikį gali sukelti tik nekokybiška kosmetika. Pakenkti gali ir saugiais laikomi produktai.

„Esu turėjusi pavyzdžių, net ir dėl tos pačios mineralinės kosmetikos, kuri tarsi turėtų būti saugi, bet taip nėra. Netgi vaistinėje parduodamos mineralinės pudros turi tokių sudedamųjų dalių, kurios neigiamai veikia odą. Tarkim, mineralinė pudra turi talko arba bismuto oksichlorido, o bismuto oksichloridas ilgai tepamas ant odos išprovokuoja odos reaktyvumą, jautrumą, gali atsirasti rozacėja. Kartais moterys net nesupranta, kas vyksta, nes naudoja mineralinę pudrą, kuri turėtų būti sveika, bet mineralas, kurio gali pasitaikyti probelmas sukeliančioje mineralinėje pudroje, ilgainiui pasirodo nėra geras.

Kartais būna labai sudėtinga ištaisyti padarinius, sukeltus nekokybiškos kosmetikos, nes jeigu tai yra rozacėja – tai labai sudėtinga liga. Nors ji genetiškai paveldima, bet kartais tam tikri produktai ir ingredientai (konservantai, natūralūs aliejai, ekstraktai) gali išprovokuoti ją. Šią ligą galima tik pristabdyti, jos išgydyti visiškai negalima. Reiktų keisti ne tik kosmetikos produktus, bet ir gyvenimo būdą, mitybą tam, kad liga neplistų į tolimesnius audinius. Ji prasideda nuo skruostų, nosies (pasižymi raudoniu, raudonais kapiliariniais spuogeliais) ir plinta toliau į kūną. Tokius padarinius tenka gydyti visą gyvenimą“, − neatsargiai pasirinktos kosmetikos padarinius vardija specialistė.

Karolina Remeikaitė

Mano Krastas