Dvidešimtmečio pokyčiai: nuo lauko tualetų šalia sodybų – iki aukštos klasės viešbučių

Kategorija:

Miestas:
Dvidešimtmečio pokyčiai: nuo lauko tualetų šalia sodybų – iki aukštos klasės viešbučių
Draudimas kepti kiaušinienę lankytojams, nuolatinė kova su kontroliuojančiomis institucijomis, valdžios abejingumas, daug improvizacijos ir klaidų. Taip prieš du dešimtmečius prasidėjo kaimo turizmo veikla Lietuvoje. Šiandien kaimo turizmo sodybose apsilanko daugiau užsienio turistų nei Vilniuje nakvoja amerikiečių, prancūzų, suomių ar švedų.
Už dvi savaites – trijų mėnesių atlyginimas
Lietuvos kaimo turizmo asociaciją (LKTA) įkūrusi, jai trylika metų vadovavusi Regina Sirusienė – Lamauskienė prisimena, kad kaimo turizmo verslo idėja kilo, kai jos pačios sodyboje apsilankė olandų šeima. Svečiai  už dviejų savaičių viešnagę sumokėjo tiek, kiek mokytoja dirbusi moteris uždirbdavo per tris mėnesius.
„Pradžia buvo sunki, dargi valdžia mums nepadėjo ir netgi kliudė. Visus teisės aktus, reikalingus mūsų veiklai, iškovojome kruvinais parašais. Šiandien sunku patikėti, bet buvo metas, kai kaimo sodyboje svečiams negalėjome nė kiaušinienės iškepti“, – sakoR.Sirusienė-Lamauskienė.
Pasak buvusios LKTA vadovės, kaimo turizmu iš pradžių užsiėmė tie žmonės, kuriuos pavyko įkalbėti imtis šios veiklos. „Jie gyveno gražiose vietose prie vandens, turėjo sodybas, tinkamas tokiai veiklai. Ėjome bandymu keliu, klydome, mokėmės iš latvių, kurie keletą metų anksčiau pradėjo vystyti kaimo turizmą“, – pasakojaR.Sirusienė-Lamauskienė.
Ji turi tvirtą nuomonę apie tai, kokia yra gera kaimo turizmo sodyba. „Tokia, kurioje jautiesi kaip namuose. Tai nėra įprastas verslas. Jei galvoje sukasi mintys, kaip kuo daugiau užsidirbti – nieko neišeis“, – mano R.Sirusienė-Lamauskienė.
Moteris jaučiasi dėkinga žurnalistams, kurie LKTA darbo pradžioje padėjo nušviesti asociacijos veiklą. R.Sirusienė-Lamauskienėistoriją apie savo sodybos pirmuosius svečius papasakojo žurnalistams. Perskaitę straipsnį, jai ėmė skambinti žmonės, prašydami padėti sodybas pritaikyti svečiams priimti. Bendradarbiavimo su žiniasklaidą naudą LKTA vadovė sako pajutusi ir vėliau.
Ant šieno miegoti nebenori
Kaimo turizmo sodybos savininkas Antanas Gedvilas atsimena, kad prieš 20 metų neturėjo daug  konkurentų. „Visoje šalyje veikė mažiau kaip šimtas sodybų, o lietuviams knietėjo pamatyti, kas tai yra. Tuo metu lankytojai reikalavo tik tiek, kad būtų ežeras ir pokyliui tinkama salė“, – sakoA. Gedvilas.
Jis juokdamasis prisimena kadaise sodyboms keltus reikalavimus. „Virtuvėse reikėjo įrengti dvejas duris: vienerias produktams įnešti, antras  – išnešti. Galiausiai pavyko įrodyti, kad įnešti ir išnešti galima pro tas pačias duris. Virtuvėse reikėjo įrengti po kelias kriaukles plauti skirtingiems produktams, vėliau šio reikalavimo irgi atsisakyta“, – prisimena A. Gedvilas.
Anot jo, dauguma kaimo turizmo sodybų savo patogumais dabar prilygsta viešbučiams. „Jau seniai niekas neklausia, ar galima permiegoti ant šieno“, – sako A. Gedvilas.
Kaimo turizmo sodybos Kauno rajone savininkė Roma Zalensienėpažymi, kad šis verslas pasikeitė neatpažįstamai. „Anksčiau užtekdavo tualeto lauke ar vieno keliems kambariams, dabar apie tai kalbos nėra. Sodybos išgražėjo, pasikeitė ir sodybų lankytojai. Dabar poilsiautojai rečiau girtauja, mažiau rūko ir mažiau šiukšlina. Kaimo turizmo sodybų veikla tapo skaidresnė“, – pasakoja R. Zalensienė.
Ieško naujų potyrių
LKTA prezidentas Linas Žabaliūnas teigia, kad poilsiautojų poreikiai didėja. „Miestiečiai kaime ir toliau ieškos ramaus poilsio, tačiau vien tik pailsėti ant upės kranto neįdomu. Poilsiautojams reikia naujų emocijų, potyrių, kurių poreikį bando patenkinti kultūrinį paveldą, ūkių lankymą siūlančios sodybos“, – pastebi asociacijos vadovas.
Apie 90 proc. kaimo sodybų lankytojų sudaro lietuviai, tačiau palaipsniui daugėja užsienio turistų. 2011 metais sodybose nakvojo 20,6 tūkst., 2012 metais – 22,6 tūkst., 2013 – 25,4 tūkst. užsieniečių. „Pernai sodybose lankėsi 29,4 tūkstančio užsieniečių, o tai yra daugiau nei pernai Vilniuje apsilankė ispanų, amerikiečių, norvegų, prancūzų, suomių ar švedų. Tai įrodymas, kad užsieniečius traukia ne tik mūsų didmiesčiai ir pajūris“, – sakė L. Žabaliūnas.
Kaimo turizmo sezonas tęsiasi 4 – 5 mėnesius, dauguma sodybų yra užimtos savaitgaliais bei liepą ir rugpjūtį. „Užsieniečiai lietuviškas kaimo turizmo sodybas randa, užsakydami poilsį jose per tarptautinius rezervavimo portalus ar atostogoskaime.lt. Poilsis kaime yra nišinis turizmo produktas, siejamas su poilsiu gamtoje. Didesnis užsienio turistų skaičius susijęs su kiekvienos sodybos galimybėmis priimti užsienio turistus bei sodybų užimtumo sezono metu“, – pažymėjo LKTA vadovas.
Pradžia – 17 sodybų
LKTA buvo įkurta 1997 metų rugsėjo 22 d, o pirmoji kaimo turizmo sodyba Lietuvoje atsirado dar 1994 m. Šiaulių rajono Kuršėnų seniūnijoje. Masiškai kurti kaimo turizmo sodybas pradėta 1997 metais, kai Žemės ūkio rūmų vadovo profesorius Antano Stancevičiaus iniciatyva nutarta skatinti kaimo turizmo verslo plėtrą šalyje.
Kaimo turizmo verslas greitai populiarėjo. 1997 metais šalyje veikė tik 17 sodybų. Statybos  išsiplėtė 2004 – 2005 metais, kai pradėtos naudoti Europos Sąjungos fondų lėšos. Tapo aišku, kad verslas, kurį iš pradžių lydėjo liūdnos prognozės, įgauna pagreitį.
2005 metais LKTA priklausė 114 narių, o 2010 m. pradžioje asocijuotų kaimo turizmo sodybų buvo 411. Šis skaičius išlieka beveik nekintantis pastaraisiais metais.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai kaimo turizmo sodybose apsilankė 318 tūkst.lankytojų arba  4,8 proc. daugiau nei 2015 m.

Dainoras Lukas
Mano Krastas