Dr. Austė Kiškienė: visuomenė senėja, turėtų senėti ir verslininkai

Lietuvoje kasmet didėja jaunimo ir vyresnių žmonių atskirtis verslumo atžvilgiu: net 70 proc. jaunimo iki 35 m. įsivaizduoja save pradedančius verslą, kai 50 m. ir vyresni – tik31 proc., rodo pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2016 (Amway Global EntrepreneurshipReport). Šiandien dažnai kalbama apie tūkstantmečio kartas, jaunų žmonių verslumą ir karjeros galimybes, tačiau vyresnių žmonių potencialas yra pamirštamas. Visuomenėms senėjant, ateityje tai gali sukelti rimtų ekonominių padarinių, teigia Kazimiero Simonavičiaus universiteto docentė, verslumo ekspertė dr. Austė Kiškienė.
Kaip rodo AGER 2016 m. tyrimo duomenys, Lietuvoje yra ryškūs kartų skirtumai verslumo atžvilgiu: vyresni žmonės ne taip pozityviai vertina verslumą kaip jaunimas, taip pat žymiai mažesnė vyresnio amžiaus žmonių dalis mano, kad galėtų pradėti savo verslą ar dirbti sau. Lietuvoje verslumą pozityviai vertina 77 proc. žmonių virš 50 metų ir net 90 proc. jaunimo (iki 35 m.).
„Natūralu, kad vyresnio amžiaus žmonės yra ne tokie verslūs kaip jaunimas, panaši situacija vyrauja ir kitur pasaulyje. Nepaisant to, vyresnio amžiaus žmonėms reikia skirti daugiau dėmesio, nes mes gyvename senėjančioje visuomenėje: yra paskaičiuota, kad iki 2020 metų Europoje trečdalis darbingo amžiaus žmonių bus virš 50 metų amžiaus. Dėl to ateityje būtent vyresnių žmonių aktyvus socialinis ir ekonominis gyvenimas iš dalies lems surenkamus mokesčius ir kartu ekonominį šalies stabilumą“, – sako doc. dr. A. Kiškienė.
Kazimiero Simonavičiaus universiteto docentė teigia, kad Lietuvoje pastebima tendencija, jog vyresnio amžiaus tyrimų respondentai į verslumą žvelgia kasmet vis skeptiškiau. Nuo 2014 m. Lietuvoje atliekamo pasaulinio verslumo tyrimo AGER duomenimis, teigiamą požiūrį į verslumą turinčių vyresnių žmonių sumažėjo 10 procentų.
„Tai rodo, kad mūsų šalyje dažnai neįvertinami vyresnio amžiaus žmonių gebėjimai ir sukaupta patirtis, manant, kad jaunatviškas entuziazmas tai kompensuos. Vyresnio amžiaus žmonėms vis dar trūksta informacijos, nes ji cirkuliuoja socialiniuose tinkluose, įvairiose grupėse, inkubatoriuose, kur ji laisvai prieinama tik jaunesniems“, – teigia docentė.
Dr. A. Kiškienė pabrėžia, kad mes, kaip visuomenė, esame susikoncentravę tik į jaunimą, o vyresni žmonės dažniausiai lieka neįvertinti, netgi yra pastebimas išankstinis nusistatymas prieš juos.
„Vyrauja nuomonė, kad jauni žmonės turi daug energijos ir visko išmoks. Nors praktikoje gali būti atvirkščiai – vyresni žmonės yra sukaupę nemažą patirtį ir gali būti labai naudingi darbuotojai, vadovai ir verslo kūrėjai. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad sėkmingiausi verslai yra įkurti 40-mečių verslininkų, ir dvigubai daugiau sėkmingų verslininkų yra tarp tų, kuriems virš 50 m., neiiki 25 m. Pasaulyje yra galybė pavyzdžių, kai sėkmingus verslus įkuria žmonės, vyresni nei 50 metų, tarp jų yra net tokie kaip „McDonald's“, „Coca-Cola“ ir „KentuckyFriedChicken“, – sako dr. A. Kiškienė.
Vyresni žmonės realiai įvertina riziką
Dr. A. Kiškienė teigia, kad neigiamą vyresnių žmonių nuomonę verslumo atžvilgiu gali lemti su amžiumi įgyta patirtis, kuri rodo, kad verslo kūrimas yra sudėtingas ir dažnai nesėkmingas procesas.
„Nagrinėjant jaunimo ir vyresnių žmonių požiūrį į verslumą, taip pat matosi skirtingi lūkesčiai, siejami su verslumu. Pavyzdžiui, AGER 2016 tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje 15-29 m. amžiaus grupėje motyvacinių faktorių pradėti verslą sąraše pirmauja savirealizacijos lūkestis, kai 30-59 m. žmonėms pirmą vietą užima noras būti nepriklausomiems nuo darbdavio, o žmonėms virš 60 m. – pirma vieta tenka papildomų pajamų poreikiui. Tai rodo, kad šiam požiūriui įtakos turi blogėjanti ekonominė vyresnio amžiaus žmonių padėtis“, – sako dr. A. Kiškienė.
Docentė komentuoja, kad jaunimas šiandien dažnai būna su „rožiniais akiniais“ ir mato verslą kaip siekiamybę, bet neįvertina su tuo susijusių rizikų, reikalingų pastangų, sunkaus darbo ir asmeninių aukų. Vyresni žmonės dažniau yra susidūrę su verslu tiesiogiai, būdami jo savininkais ar samdomais darbuotojais. Jie dažnai turi patirties, kuri ne visada gali būti teigiama. Tokie žmonės į verslą žiūri pragmatiškiau, o taip pat geriau suvokia su verslo kūrimu susijusią atsakomybę ir riziką. Pensinio amžiaus žmonės daugeliu atveju nemano, kad apskritai galėtų kurti verslą, daugelis jau nėra aktyvūs darbo rinkos dalyviai, tad jų nuomonė taip pat yra stipriau paveikta jų asmeninės situacijos.
Vyresnio amžiaus verslumo ateitis – mentorystė
Vyresnio amžiaus žmonių verslumas yra skatinamas ir remiamas daugelyje pasaulio valstybių. Europos Sąjungoje tarptautiniu lygmeniu pripažįstama, kad vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių nori būti aktyvūs, dirbti, kurti savo verslą ar dalintis sukaupta patirtimi. Tačiau, anot dr. A. Kiškienės, realios pagalbos kol kas trūksta. Vyresnio amžiaus žmonės, pirmą kartą kurdami verslą, susiduria su kitokiomis problemomis, nei jaunimas: jie mažiau žino apie paramą verslumui, jie gali būti nevertinami jaunesnių kolegų. Šiai minčiai pritaria ir „Versli Lietuva“ verslumo departamento direktorius Gytis Morkūnas.
„Nors verslumą skatinančiuose renginiuose aktyviau dalyvauja jaunimas, galimybėmis kurti verslą domisi ir vyresnio amžiaus žmonės, senjorai. Kita vertus, vyresnio amžiaus žmonės dažnai turi specifinių baimių, pavyzdžiui, jiems ne visada aišku, kaip naudotis elektroninėmis paslaugomis, kurios iš tiesų labai palengvina visų procedūrų atlikimą. Taip pat kartais nėra tikri, ar institucijos nebėra uždaros, ar jos atvirai ir skatinančiai bendrauja su taisyklių neišmanančiais žmonėmis. Šioms kliūtims nugalėti valstybė skiria nemažus resursus, pavyzdžiui, „Versli Lietuva“ nemokamai konsultuoja visus besikreipiančius ir norinčius įkurti savo verslą“, – teigia G. Morkūnas.
Dr. A. Kiškienė sako, kad vyresnio amžiaus žmonių verslumas gali būti suvokiamas ne tik kaip verslo kūrimas ir plėtra.
„Tai gali būti ir darbas sau, kaip laisvai samdomo darbuotojo ir profesionalo, investavimas į kitų kuriamus verslus, startuolius, mentoriavimas, dalijimasis sukaupta patirtimi. Štai Japonijoje 2012 metais buvo užfiksuota įdomi tendencija – trečdalis į rinką įžengusių naujų verslininkų buvo 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonės. Dauguma jų teikė konsultacines ar kitas paslaugas, kuriose panaudojo per daugelį metų sukauptą patirtį. Tad vertinant vyresnio amžiaus žmonių gebėjimus ir sukauptą patirtį, jų įsiliejimas į verslo aplinką ar aktyvų socialinį ar ekonominį gyvenimą gali būti labai įvairialypis“, – sako dr. A. Kiškienė.
2016 m. pasaulinį AGER verslumo tyrimą atliko viena pirmaujančių tiesioginės prekybos įmonių pasaulyje „Amway“ kartu su Prof. Dr. Isabell M. Welpe, Vadybos mokyklos prie TUM (Miunchenas, Vokietija) Strategijos ir organizavimo katedros pirmininke. Tyrimas vykdytas nuo balandžio iki birželio, jo metu apklausta beveik 51 000 respondentų iš 45 pasaulio šalių, tarp kurių trečius metus patenka ir Lietuva.