Domėjosi vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos eiga


Miestas:
Domėjosi vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos eiga
Šios savaitės Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) posėdyje gilintasi į situaciją dėl vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos, taip pat domėtasi globos centrų bei budinčių globotojų veikla.
Nuo liepos 1 d. įsigaliojo nauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija, kurioje numatyta vaiko teisių apsaugos skyrių centralizacija – savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai tapo pavaldūs vienai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, apžvelgdama vaiko teisių apsaugos situaciją šalyje laikotarpiu nuo pertvarkos pradžios (nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 14 d.) pažymėjo, kad Tarnyba dėl galimų Vaiko teisių pažeidimų gavo 3816 pranešimų. Atkreiptas dėmesys, kad ne darbo metu vaikų, kuriuos reikėjo apsaugoti, buvo beveik dvigubai daugiau nei darbo valandomis ar darbo dienomis. Daugiausia pranešimų susiję su galimu smurtu prieš vaiką. Per šį laikotarpį pirmasis grėsmės vaikui lygis (tais atvejais, kai pažeistos vaiko teisės, tačiau nėra grėsmės vaiko saugumui sveikatai ir gyvybei) nustatytas 2491 vaikui. Antrasis grėsmės vaikui lygis, kai vaikai paimti iš atstovų pagal įstatymą nustatytas 589-iems vaikams.
Posėdyje atkreiptas dėmesys, kad nustatant vaikų laikiną apgyvendinimą net 7 proc. atvejų vaikai apgyvendinami sveikatos priežiūros įstaigose (t. y. ligoninėse). Komiteto nariai išsakė nuomonę, kad tokių apgyvendinimo atvejų iš viso neturėtų būti. Be to, nors ir plėtojamos vaikų globos paslaugos, tačiau daugiau nei trečdaliui (32 proc.) vaikų, netekusių tėvų globos, laikinas apgyvendinimas nustatomas globos institucijose.
Informuodami apie įgyvendinamus pokyčius vaiko teisių apsaugos srityje, ministerijos atstovai pateikė duomenis, kad šiuo metu globos centrų funkcijas šalyje vykdo 58 įstaigos, kuriose paslaugas teikia 73 budintys globotojai. Pažymėta, kad vidutiniškai vienam globotojui tenka po du vaikus. Pagalbą budintiems globotojams, socialiniams globėjams, globėjams giminaičiams, šeimynų dalyviams įtėviams teikia bei organizuoja atestuoti asmenys, socialiniai darbuotojai, socialiniai pedagogai, psichologai ir kiti specialistai pagal poreikį.
Komitetas informuotas, kad šiuo metu šalyje veikia 12 mobilių komandų, kuriose dirba 33 specialistai. Vis dar trūksta 3 psichologų. Mobiliosios komandos per savaitę aplanko nuo 3 iki 20 šeimų, kuriose galimai pažeidžiamos vaikų teisės. Šios komandos nuo vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos teikia šeimai intensyvią pagalbą, atlieka saugumo ir rizikos bei pagalbos poreikių vertinimą šeimose, padeda jos nariams keisti elgesį, kad vaikui būtų sudaroma saugi aplinka, rengia rekomendacijas atvejo vadybininkams dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo.
Aptariant atvejo vadybininkų darbo krūvius, paminėta, kad rugsėjo mėnesį jau yra įvykę apie 400 atvejo vadybos posėdžių. Pažymėta, kad savivaldybėse su šeimomis dirba apie 1200 socialinių darbuotojų ir 219 iš jų pareiginėse instrukcijose numatyta atvejo vadybos funkcija.
Posėdyje dalyvavę vaiko teisių apsaugos ekspertai išsakė nuogąstavimus, kad budinčių globotojų ar globėjų parengime stebimas ne tiek kokybės, kiek kiekybės siekimas, kas gali neigiamai atsiliepti globojamiems vaikams. Pažymėta, kad savivaldybių lygmeniu nėra užtikrinama pakankama kompleksinių paslaugų šeimai sistemos plėtra. Be to, įžvelgiama rizika, kad globos centrai, teikdami pagalbą, prioritetą teikia ne vaikui, o budinčiam globotojui. Tokiu atveju, stebint vaiko padėtį, svarbus Tarnybos teritorinių skyrių vaidmuo, juose dirbančio personalo kvalifikacijos kėlimas.
Posėdyje diskutuota dėl teisinės bazės tobulinimo, numatant reikalavimą, kad dėl tinkamumo globoti vaiką būtų vertinami ne tik būsimi globėjai ir budintys globotojai, bet ir kartu su jais gyvenantys pilnamečiai asmenys, atkreipiant dėmesį į jų sveikatos būklę, teistumą, tokio būdu siekiant užtikrinti globojamų vaikų saugumą.
Posėdyje atkreiptas dėmesys į tai, jog budintys globotojai gali teikti tik trumpalaikės globos paslaugas, tad pasitaiko atvejų, kad jų prižiūrimiems vaikams neradus nuolatinių globėjų, po metų jie būna priversti grįžti į vaikų globos institucijas. Be to, kaip itin skaudi problema įvardyta globėjų kaita, t. y. pasitaiko atvejų, kai globėjai atsisako globojamo vaiko. Pažymėta, kad tuomet vaikai patiria pakartotinę traumą, kas sukelia neigiamas pasekmes tolesniam jų gyvenimui bei psichinei sveikatai.
Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, apibendrindama posėdyje išsakytas pastabas, pabrėžė, kad šis posėdis – tik darbo pradžia. Pirmininkė pažymėjo, kad komitetas, įvertinęs iškeltas problemas ir išdiskutavęs jas su specialistais, ketina rengti atitinkamų teisės aktų pakeitimus, siekiant, kad vaiko teisių apsaugos sistema veiktų kuo efektyviau. Ketinama spręsti budinčių globotojų apmokėjimo suvienodinimo savivaldybėse klausimus, ieškoti papildomų saugiklių, kad nevyktų globėjų kaita ir globojami vaikai nebūtų pakartotinai traumuojami. Taip pat ketinama rengti bendrą pasitarimą su Seimo Sveikatos reikalų komitetu bei Sveikatos apsaugos ministerija, siekiant aptarti psichikos sveikatos centrų, priklausomybių ligų centrų ar kitų medicinos specialistų pritraukimą, sprendžiant šeimų problemas.
Komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė informavo, kad komitetas tęs parlamentinę kontrolę dėl vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos eigos lapkričio mėnesio antroje pusėje, kai bus aiškesnė situacija dėl statistikos ir problemų šioje srityje.
 
Socialinių reikalų ir darbo komiteto parengta informacija,
 

Mano Krastas