Darius Jasaitis: kurortams reikalingas didesnis finansavimas

Kategorija:

Miestas:
Darius Jasaitis: kurortams reikalingas didesnis finansavimas
XIV Lietuvos kurortų asociacijos suvažiavime asociacijos prezidentu išrinktas Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, viceprezidentu – Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis. Apie kurortų problemas ir asociacijos siūlymus kalbamės su Dariumis Jasaičiu.
Šiemet kurortų asociacijai sukako dešimt metų. Kuo ir kaip ji padeda kurortams?
Be abejo, asociacijos veikla labai priklauso nuo vadovo. Tapęs asociacijos prezidentu, iškart atsiprašiau kolegų, jei man, gimusiam ir užaugusiam Neringoje ir labai mylinčiam šį kraštą, kartais, kalbant apie asociaciją, išsprūs Neringos pavadinimas. Visą gyvenimą gyvenant Neringoje, žinant jos specifiką, ir tik retsykiais aplankant Anykščius, Trakus, Birštoną, kitus Lietuvos kurortus, kalbėti apie kurortus bendrai gana sunku.
Svarbiausias asociacijos tikslas yra atstovauti savo narių interesams ir juos ginti. Šiuo metu viena didžiausių problemų yra kurortų finansavimas. Nemažai domėjausi kurortų padėtimi Europoje. Daugelyje šalių šioms vietovėms, o juo labiau, jei jos susijusios ir su saugomomis teritorijomis, kaip Trakai, Birštonas, Neringa, kur daugybė apribojimų, yra visai kitoks finansavimas. Ir tai suprantama, nes įvairūs apribojimai pailgina bet kokių dokumentų, susijusių su kurorto vystymu, parengimą. Kiekvienas darbas reikalauja dvigubai daugiau lėšų. Paveldo objektus gali tvarkyti tik šios srities specialistai, o jų Lietuvoje nėra daug. Tai labai išaugina darbų kainą.
Nors per pastaruosius metus padidėjo kurortų infrastruktūra – takai, parkai, kitos viešosios erdvės, o tai reikalauja didesnių išlaidų, biudžetai nedidėja. Visi žinome, kad infrastruktūra reikalauja išlaidų. Infrastruktūra visuomeninė. Manome, kad su šios infrastruktūros atsiradimu, analogiškai turėtų didėti ir kurortų biudžetai, skiriant papildomą finansavimą.
Galimas ir kitas biudžetų papildymo variantas – pakeisti mokestinę sistemą, kad kurortams būtų paliekama arba PVM, arba akcizo dalis. Jei kurortų sumokamą PVM ir akcizą lyginsime su tokį pat gyventojų skaičių turinčia savivaldybe, kurortai ryškiai lyderiauja. O tai reiškia, kad turizmas sukuria didžiulę pridėtinę vertę.
Kuris variantas labiau tinkamas, turėtų pasakyti Finansų ministerijos specialistai. Asociacijos noras – didesni kurortų biudžetai, kas leistų sudaryti patrauklesnes poilsio sąlygas. Kiekvienas kurortas turime nemažą sovietinį palikimą – pastatų, kelių, šaligatvių, krantinių,  kuriuos, siekiant sėkmingai konkuruoti su kitų šalių kurortais, būtina tvarkyti. Esant dabartiniam kurortų finansavimui tam trūksta lėšų.
Tai mano vienas iš svarbiausių tikslų – siekti, kad būtų įteisintas tinkamas kurortų finansavimas ir kad kurortų biudžetai būtų didesni negu yra dabar.
Kiek žinau, Neringa vienu metu gali apgyvendinti 15-20 tūkst. poilsiautojų, Palangoje – keli šimtai tūkstančių ir Jūs teigiate, kad tas skaičius visiškai neatsispindi kurorto biudžete?
Tie kurortai, kurie yra įsivedę 1 euro pagalvės mokestį nuo kiekvieno poilsiautojo nakvynės, tuo euru ir papildo biudžetą. Tai visa nauda kurortui. Kitų galimybių nėra. Mums teigiama, kad daugiau surenkama gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau, kaip taisyklė, į kurortus dirbti suvažiuoja žmonės iš įvairių miestų, o tai reiškia, kad šį mokestį jie išveža pagal savo gyvenamąją vietą. Ir kas yra 1 euras nuo turisto už parą? Vien viešųjų tualetų kurortuose yra žymiai daugiau negu Kaune ar net Vilniuje. O tokių tualetų įrengimas ir išlaikymas labai brangiai kainuoja. Tualetus tenka statyti ir atokesnėse nuo infrastruktūros vietose, tad jo pajungimas į vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemą, elektros pajungimas suvalgo milžiniškus pinigus. Viską susumavus, tikrai gali pasirodyti, kad kažkurioje nuošalioje kurorto vietoje įrengtas auksinis tualetas.
O dar kokios teisinės diskusijos užverda,  norint tualetą įrengti paplūdimyje. Palanga pastatė civilizuotus tualetus,  juos reikia griauti, nes pažeista teisinė bazė. Nuolat kalbu, kad reikia skubiai keisti teisinę bazę, bet ketvirtis amžiaus negalime susikalbėti su keliais talibais, kurie į savo kumštį paėmę valdo šalį ir pagal savo atgyvenusi supratimą valstybę ir visus jos gyventojus laiko įkaitais. Tiek metų šie žmonės dirba ir lyg šventieji yra nepajudinami.
Gal kaip Kurortų asociacijos prezidentas dėl teisinės bazės jau bendravote su naujos kadencijos Seimo nariais?
Neslėpsiu, su praėjusios kadencijos Seimo nariais labai aktyviai dirbau. Kai kas net pajuokaudavo – Dariau, gal tu jau Seimo narys. Aktyviai dirbau ir su Vyriausybės nariais. Visi žinojo Neringos problemas ir jau buvome pradėję rengti teisės aktų projektus, nes tai yra sudėtingas procesas. O kai yra žmonių, kurie priešinasi tiems sumanymams, procesas tampa dar sudėtingesnis.
Prieš rinkimus sakiau, jei pasikeis 50-60 proc. Vyriausybės, ko gero nuleisčiau rankas. Pasikeitė beveik šimtu procentų, Seimo dauguma taip pat pasikeitė. Premjeras žino mūsų problemas, bet vienam žmogui kažką pakeisti yra sudėtinga.
Su kitais Vyriausybės ir dalimi Seimo narių, kiek kalbu, susidaro įspūdis, kad jie apie Neringos problemas žino iš laikraščių. Ir priklausomai nuo to, kokius laikraščius skaito. Tad ir mūsų problemas vieni mato vienaip, kiti – kitaip.  Ir dėl to negali pykti. Man pačiam prisireikė poros metų, kol pradėjau skirti kuo vienas planas skiriasi nuo kito ir kokia kiekvieno plano reikšmė. Įsigilinimas į šiuos dokumentus yra ilgas procesas, o juos pakeisti reikia dar ilgesnio laiko.
Neringa – unikali vietovė, nes čia saugoma teritorija visiškai sutampa  tiek su savivaldybės, tiek su miesto ribomis. Ir Pajūrio juostos įstatymas Neringą apima šimtu procentų – nuo kranto iki kranto. Manau, turėtų būti Kuršių nerijos atskirasis įstatymas. Keista, kai vos ne kiekviename statybas reglamentuojančiame įstatyme yra įrašas – išskyrus Kuršių neriją.
Kolegų teigimu, būtinas Lietuvos kurortų įstatymas, nes šiuo metu jų plėtra ir veikla reglamentuojama atskirais teisės akais, kuriuose epizodiškai  aptariamas vienas ar kitas kurortui svarbus klausimas. Yra daug panašių problemų, kurias reikėtų spręsti. Šiame įstatyme turėtų būti numatyta ir mokestinė bei kurorto ir kurortinės vietovės biudžeto formavimo bazė.
Kurortuose kitaip turėtų būti reglamentuojamas ir teritorijų planavimas.
Dar vienas dalykas – kurortologiniai tyrimai. Kurortai siūlo įvairių balneologinių priemonių, bet jos nepagrįstos moksliniais tyrimais. Kad ir gydymas purvu. Apie gydomąsias purvo galias daug kalbama, bet realiai mes nežinome, kiek tas purvas turi gydomųjų savybių. Jei sapropelio nuvežtume į Vokietijos ar kitos šalies laboratorijas, kur po penkerių metų bandymų nustatytų,  kad išties tai gydymui tinkanti priemonė, mes neturime institucijos, kuri tai patvirtintų Lietuvoje. Arba tam reikalingas teisės aktai, kuriuose būtų pasakyta, kad tyrimą atlikus kurioje nors ES šalyje, kažkuri ministerija ar institucija, patvirtina tyrimo rezultatus ir išduoda sertifikatą. Neturėjimas tokio įvertinimo – trūkumas konkurencijoje, nes žmonės vis didesnį dėmesį skiria savo sveikatai ir renkasi tuos kurortus, kuriuose gali gauti sveikatą stiprinančias procedūras.
Šiuo metu didieji Lietuvos miestai pradeda naudotis URBAN programa. O gal ir kurortai turite išskirtinių galimybių pasinaudojant ES parama?
Jei tokią galimybę turėtume, būtų be galo geras dalykas. Per pirmąjį ES paramos teikimo laikotarpį kai kurie kurortai gan sėkmingai pasinaudojo šiomis lėšomis ir sukūrė labai daug infrastruktūros. Neringai, deja, pasinaudoti ta galimybe nepavyko. Mes nuo pat pradžių, kai Neringa buvo giriama, kaip gražiausiai besitvarkantis kurortas, turėjome teisminius ginčus. Neturėdami bendrojo plano, kurio mums nederino valstybinės institucijos, negalėjome pasirengti jokio techninio projekto. Tik Žemės ūkio ministerija praėjusioj ES paramos finansinio laikotarpio visiškoje pabaigoje, Neringai leido pagerinti žvejams reikalingą infrastruktūrą. ES parama buvo skirta įrenginių žvejybos priemonėms nuleisti į jūrą Nidoje ir Juodkrantėje pastatymui. Jais mes labai džiaugiamės, nors jie jau penktą kartą apskųsti prokuratūrai. Keturis kartus ES lėšų panaudojimas šiam projektui įgyvendinti jau yra tikrintas. Dabar vyksta penktasis patikrinimas. Mes esame ramūs, nes žinome, kad per labai trumpą laiką padarėme viską.
Kaimynai latviai turi ES lėšomis finansuojamą pajūrio miestų programą, bet tokia programa Lietuvoje neapimtų visų kurortų ir kurortinių vietovių.
Šiame ES paramos laikotarpyje kurortams susiklostė dar nepalankesnės sąlygos. Kurortai visiškai nebepatenkame į jokias ES finansuojamas programas ir priemones.
Dėl kokių priežasčių taip atsitiko?
Vidaus reikalų ministerijos numatytos regionų finansavimo gairės kurortams buvo visiškai nepalankios, nes daugiausia lėšų skiriama didiesiems miestams. Su tuo mes sutinkame. Didžiuosius miestus būtina tvarkyti. Kita ES finansuojama vietovių grupė – nuo savivaldybių centrų nutolę miesteliai. Taigi kurortai neįtaikome nei į vieną, nei į kitą grupę.
Kurortai nėra ir tikslinės ir probleminės teritorijos, kurioms šiuo metu skiriama labai daug lėšų. Gal ir supyks kolegos, bet, mano manymu, ši programa yra visiškai klaidingas sprendimas. Šią programą reikėtų kuo skubiau peržiūrėti ir keisti. Kad ir kiek lėšų į kai kurias teritorijos bedėtume, jose nepasieksime išsikeltų tikslų. Ir nieko stebėtino, jei po penkerių metų Lietuvai gali tekti grąžinti nemažai ES netikslingai panaudotų lėšų, nes nebus pasiekti įsipareigoti rezultatai.
Apie tai su Vyriausybe jau kalbėjome. Vyriausybė tai girdi ir supranta. Žinoma, mes nesiekiame, kad tos lėšos būtų atiduotos vien kurortams, bet keista, jei kažkur šalies pakraštyje esanti teritorija yra sutvarkyta geriau negu kurortai, kuriuose apsilanko dešimtimis ir šimtais tūkstančių kartų daugiau turistų negu toje teritorijoje, kuriai skiriama ES parama. Protu nesuvokiamas toks buvusių valdžių požiūris.
Gal svarstote kurorto statusą sutekti Anykščiams, atlikusiems namų darbus?
Stabdis yra keliams tvarkyti skiriamos kurortinės lėšos. Jos yra fiksuotos ir apgailėtinai mažos. Dabar dalijamės jas į keturias dalis. Dabar iš šių lėšų Neringa gauna apie 230 tūkst. eurų. Tai įžeidžiančiai mažai. Kuriai nors kurortinei teritorijai tapus kurortu, šias lėšas tektų dalinti į penkias ar daugiau dalių.
Antras dalykas – kurortas yra statusas ir į jį atvykęs žmogus turi pajausti, kad yra kurorte. Tam reikalinga harmoninga ir sutvarkyta aplinka. Tokios aplinkos dar nėra net esamuose šalies kurortuose. Tad gal pirmiausia reikia juos sutvarkyti  iki tokio lygio, kad nebūtų dėl jų gėda.  Ir kai bus sutvarkyti esami kurortai, imkimės kurortinių teritorijų, kurios tikrai nėra pastabesnė už  kurortus.
.
Kalbino Genovaitė Paulikaitė

Strapsnis paskelbtas "Savivaldybių žiniose", Nr.16 
 
 
 

Mano Krastas