Darbiečiai – prieš augantį bankų apetitą

Vilniuje prie bankų centrinių pastatų vyko Darbo partijos inicijuota protesto akcija. Taip buvo išreiškiamas protestas prieš komercinių bankų sprendimus apmokestinti vis daugiau šalies gyventojams teikiamų paslaugų. Kaip pabrėžė Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, rengti protesto akciją partija nusprendė nematydama galimybių susitarti su bankų atstovais dėl jų priimamų sprendimų.

Uždirbai? Pasidalink su banku!
„Anksčiau buvome susitikę tiek su komercinių bankų, tiek su juos prižiūrinčių institucijų atstovais ir įsitikinome, kad dalis bankų priimamų sprendimų neatitinka visuomenės interesų. Į šią problemą buvome atkreipę tiek Centrinio banko, tiek šalies bankų asociacijos vadovų dėmesį, tačiau jie pasirodė bejėgiai. Todėl patys nusprendėme protestuoti prieš bankų savivalę, siekdami parodyti, kad jie eina neteisingu keliu“, – sakė V. Mazuronis.
2013 m. bankai įmokų už paslaugas grynaisiais pinigais įkainius pakėlė vidutiniškai dukart. Taip pat padidintas ir grynųjų pinigų pasiėmimo bankų padaliniuose įkainis, pradėtas imti komisinis mokestis už grynųjų įmokėjimą į savo sąskaitą padaliniuose
Prieš porą metų „Swedbank“ išgryninamų pinigų sumą sumažino iki 580 eurų. Nuo šių metų liepos mėnesio iki 500 eurų išgryninamų pinigų sumą sumažino SEB, o nuo rugpjūčio mėnesio 30 centų išgryninimo mokestį turės mokėti DNB klientai. Atsižvelgiant į tai, kad net apie 80 procentų vykdomų atsiskaitymų vyksta grynaisiais, manau, negalime nepritarti partijos pirmininko minčiai, kad bankai neturi teisės piktnaudžiauti savo monopoline padėtimi. Juo labiau, kad gyventojams brangiai kainavusios kelių bankų griūtys menkina jų pasitikėjimą bankais, pirmumą suteikiant gryniesiems pinigams. Kitas dalykas – ir pasaulyje žmonės labiau pasitiki grynaisiais pinigais. Taigi Lietuva nėra išimtis.
Vartotojų instituto vertinimu, bankai, mažindami nemokamai išgryninamų pinigų sumas, ne tik riboja vartotojų pasirinkimo laisvę, bet ir sudaro prielaidas finansinėms paslaugoms brangti.

Bankai naudojasi monopoline padėtimi
Statistiniai duomenys rodo, kad 2014 metais visas Lietuvoje veikiančių komercinių ir užsienio bankų filialų turtas buvo daugiau kaip 24 mlrd. eurų. AB „Swedbank“ dalis sudarė 26 procentus, AB SEB banko – 28 procentus, AB DNB banko – 16 procentų, užsienio bankų filialų – 21 procentą. Šiuo metu galioja nuostata, kad bankas užima dominuojančią padėtį, jeigu jo užimama rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų, arba trys didžiausi bankai kartu užima 70 procentų rinkos. Taigi matome, kad trys didžiausi bankai ir užima 70. Naudodamiesi savo monopoline padėtimi jie savo klientus bando priversti naudoti kuo mažiau grynųjų pinigų. Skirtingai nuo kitų ES šalių, kur mokesčiai yra tik simboliniai ir dažniausiai taikomi naudojantis kito banko paslaugomis, Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai nori iš mūsų išspausti kuo didesnį pelną. Be abejo, tai ir Lietuvos centrinio banko požiūrio į mūsų šalies gyventojus pasekmė.
Nestabdant grynųjų pinigų paėmimo apmokestinimo, susidaro galimybė bankams pradėti įvedinėti ir kitus mokesčius. „Akivaizdu, kad bankų kontrolė yra vykdoma nepakankamai efektyviai, o vartotojai yra neapsaugoti nuo vienašališkų bankų sprendimų ir jų savivalės. Centrinis bankas turėtų dėti daugiau pastangų, prižiūrėdamas ir reguliuodamas bankų veiklą“, – pabrėžia darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.

Stop bankų plėšikavimams!

Susidarė sistema, kai užsienio kapitalo bankai gali sau leisti plėšti Lietuvos žmones, o uždirbtus pinigus išsivežti svetur. „Tvarkytis savo šalyje galime ir privalome geriau. Jei bankai žiūri tik savų interesų ir nenori atsižvelgti į savo ypatingą padėtį valstybėje, tai valstybei nelieka nieko kito, kaip žiūrėti savų interesų ir nepaisyti bankų“, – pažymi V. Mazuronis.
Darbo partija jau ėmėsi žingsnių bankų savivalei stabdyti. Ir ne tik protesto akcija, bet ir inicijuodama įstatymų pataisas. Po susitikimo su Lietuvos Centrinio banko valdytoju Vitu Vasiliausku ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentu Stasiu Kropu Darbo partija nedelsdama užregistravo Konkurencijos įstatymo pataisą, ribojančią bankų galimybes piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi. Pagal teiktas pataisas numatoma, kad bankas užims dominuojančią padėtį rinkoje, jeigu jis turės ne mažiau kaip 30 proc. rinkos. Taip pat bankų dominuojančia padėtimi būtų laikomas atvejis, kai trys didžiausi bankai kartu užimtų 55 proc. ar didesnę rinkos dalį. Šiomis pataisomis siekiama užkirsti kelią bankams masiškai didinti teikiamų paslaugų įkainius. Artimiausiu metu Darbo partija ketina užregistruoti dar keletą įstatymų projektų, reglamentuojančių bankų veiklą. Tarp jų – mokesčio už pinigų išgryninimą lubos, kurias turėtų reguliuoti Centrinis bankas.