Česlovas Banevičius: pramonės plėtra negali vykti neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai sąskaita

Klaipėdos rajono savivaldybėje vystantis ne tik gyvenamųjų namų kvartalams, bet ir pramonei, svarbu užtikrinti, kad naujai kuriamų įmonių veikla nedarytų neigiamo poveikio aplinkai. Šį kartą su Administracijos direktoriaus pavaduotoju Česlovu BANEVIČIUMI kalbamės apie Poveikio aplinkai vertinimo komisijos darbą.  
Jūs esate Poveikio aplinkai vertinimo komisijos pirmininkas. Už ką atsakinga ši komisija?
Kai rajone nori įsikurti įmonė, kurios planuojama ūkinė veikla gali daryti įtaką aplinkai, mes tikriname poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentus, sprendžiame, ar įmonei reikia parengti Poveikio aplinkai vertinimo programą dėl planuojamos ūkinės veiklos.
Paprasčiau tariant, jei numatoma vydyti veiklą, kuri apima statinių statybą, esamų statinių rekonstravimą, produktų gamybą, gamybos proceso ir technologinės įrangos įdiegimą, modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, žemės gelmių išteklių gavybą ir kitų gamtos išteklių naudojimą, taip pat žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos projektuose numatomą ūkinę veiklą ir kitą ūkinę veiklą, galinčią turėti poveikį aplinkai, reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atrankos dokumentų vertinimą atliekame mes ir kitos valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos, priešgaisrinę, kultūros vertybių apsaugą.
Savivaldybės poveikio aplinkos vertinimo komisiją sudaro Sveikatos apsaugos, Kultūros, Statybos ir kelių priežiūros, Architektūros ir urbanistikos, Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyrių vedėjai bei specialistai. Taip pat posėdžiuose kviečiame dalyvauti teritorijų, kuriose planuojama ūkinė veikla, seniūnus, seniūnaičius, bendruomenių atstovus ir, žinoma, pačios įmonės, kuri vykdys ūkinę veiklą, atstovus.
Kam reikalingas poveikio aplinkai vertinimas?
Apskritai, poveikio aplinkai vertinimo tikslas yra nustatyti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Taip pat, atlikdami vertinimą, nustatome, ar planuojama veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai yra leistina toje vietoje. Visuomet tikimės, kad atliekamas vertinimas padės nustatyti planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai ir bus numatytos neigiamą poveikį aplinkai mažinančios arba jį pašalinančios priemonės.
Svarbu paminėti, kad sprendimą, ar įmonei reikia parengti visą Poveikio aplinkai vertinimo programą, ar užtenka ir išsamių atrankos dokumentų, kuriuose jau nurodytas galimas poveikis visuomenei, teritorijos apgyvendinimas ir pan., priimame konsultuodamies su seniūnais, seniūnaičiais, kurie toje vietovėje gyvena ir geriausiai žino, koks visuomenės požiūris, kaip jos sveikatą veikia kitos vietovėje esančios įmonės, nagrinėjame visuomenės pasiūlymus.
Be abejo, svarbiausias kriterijus – poveikis žmonių sveikatai, tačiau taip pat turime įvertinti, ar planuojama ūkinė veikla teršia aplinką, ar prie teritorijos yra privažiavimas, ar naudojamos pavojingos medžiagos, kaip planuojama šalinti atliekas, kokių prevencinių priemonių imamasi, kad būtų išvengta galimo neigiamo poveikio. Didelį dėmesį skiriame ne tik aplinkos apsaugai, bet ir vietovių, kurių vertė istorinė, kultūrinė arba archeologinė, apsaugai.
Kokių įdomesnių atvejų yra pasitaikę, atliekant poveikio aplinkai vertinimą?
Praėjusiais metais iš viso vyko 23 Poveikio aplinkai vertinimo komisijos posėdžiai, kuriuose buvo svarstomi 33 klausimai. Jei iš poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentų matome, kad kyla klausimų dėl poveikio aplinkai, teikiame išvadą, kad reikia parengti Poveikio aplinkai vertinimo programą, o ją patvirtinus – ataskaitą. Jei iš atrankos dokumentų viskas aišku – pilnos programos atlikti nereikia. Kai planuojama ūkinė veikla įprasta – sprendimus priimti lengviau. Tačiau kartais tenka susidurti su išskirtinėmis, anksčiau rajone nevykdytomis veiklomis. Tuomet kreipiamės į Tarybą, kad ši, atstovaudama gyventojų interesus, spręstų, ar planuojama veikla gali vykti Klaipėdos rajone. Daug diskusijų yra kilę dėl vėjo jėgainių, krematoriumų. Tačiau sprendžiame poveikio aplinkai vertinimo klausimus ir dėl karvidžių statymo, švelniakailių žvėrelių veisimo ir auginimo, žvyro telkinių eksploatavimo, degiųjų atliekų laikymo žemės sklype, ūkininkų statinių pritaikymo kaimo turizmui, net dėl naujo produkto gamybos jau veikiančioje gamykloje poveikio aplinkai. Svarbiausia, kad jokia nauja ūkinė veikla, jei ji numatoma Poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, negali būti pradėta vykdyti, kol neatliktas poveikio aplinkai vertinimas. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad planuojama ūkinė veikla nekenktų žmonėms ir nebūtų vykdoma visuomenės sveikatos ar neigiamo poveikio aplinkai sąskaita.

Ernesta Strakšytė
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė