Būkite atsargūs – skrandžio ligas sukelia ne tik persivalgymas, bet ir stresas

Artėjant gražiausioms metų šventėms malonius lūkesčius, bendravimo džiaugsmą retkarčiais palydi ir sveikatos sutrikimai. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų gydytojos gastroenterologės Saulės Brašiškienės, šventinis periodas žmonėms kelia papildomą stresą – o šis savo ruožtu suaktyvina kai kurias ligas. Vienos jų – funkciniai gastroenterologiniai sutrikimai. Skrandžio apkrova šventiniu laikotarpiu, pasak specialistų, neretai tampa suaktyvėjusių virškinimo trakto ligų priežastimi.

Šventinis stalas – iššūkis skrandžiui

Šventiniu laikotarpiu gausūs vaišių stalai, nukrauti sunkiai virškinamu, riebesniu maistu tampa tikru iššūkiu skrandžiui. Riebalai, šokoladas, alkoholis tiesiogiai veikia apatinį stemplės rauką ir sudaro palankesnes sąlygas gastroezofaginiam refliuksui ir skrandžio motorikos sutrikimui vystytis. Todėl dauguma gastroezofaginio refliukso bei funkcinės dispepsijos požymių suintensyvėja švenčių metu ar tuoj po jų.

Pasak specialistės, gastroezofaginis refliuksas (GER) yra pakankamai dažnas reiškinys. Jo požymiai gali pasireikšti palaipsniui, bet kartais jie atsiranda staiga. Simptomų ryškumas ir „stiprumas“ ne visada reiškia, kad liga progresuoja. Ligos eiga susijusi ir su nerviniais stresais, nereguliaria, netaisyklinga mityba, pakitusiu gyvenimo būdu. Nors gydantis simptomai gali išnykti, deja, šie sutrikimai linkę atsinaujinti.

 „Gastroezofaginis refliuksas (GER) – tai skrandžio turinio patekimas į stemplę. Tai labai dažnas reiškinys, kuris normoje yra nejuntamas, nes pasitaiko retai, atpilama labai mažas kiekis skrandžio turinio. Tačiau daliai žmonių GER būna dažnas, į stemplę patenka daugiau rūgštaus skrandžio turinio, stemplė nuo jo nebeapsivalo, todėl atsiranda  ryškūs simptomai, kurie blogina gyvenimo kokybę. GER tampa liga (vadinama GERL). Nuo šios ligos kenčia kone trečdalis gyventojų, net visai maži vaikai“, – ligą apžvelgia gydytoja.

Kaip atpažinti ligą?

Pagrindinis GERL simptomas – rėmuo, t.y. deginantis skausmas, „graužimas“, kylantis nuo po krūtine esančios duobutės kaklo link. Kitas dažnas pojūtis – rūgštaus skrandžio turinio atpylimas į burną. Kartais pasitaiko raugėjimas oru, apsunkintas rijimas, skausmas ryjant, maudimas už krūtinkaulio.

„Jei GER labai išreikštas, gali atsirasti ir pojūčiai, nesusiję su virškinimo sistema: sausas kosulys, prikimęs balsas, gerklės skausmas. Dažnai pacientai dėl šių negalavimų kreipiasi į otorinolaringologus (LOR gydytojus) ir tik pastarųjų, radus su GER susijusius pažeidimus, būna nukreipiami gastroenterologams“, – teigia S. Brašiškienė.  

Psichoemocinių stresų pasekmė

Kita dažnai pasitaikanti, bet retai žmonėms atpažįstama virškinimo trakto liga – funkcinė dispepsija. Tyrimų metu jokie organiniai pažeidimai neaptinkami, todėl ši liga nustatoma atsižvelgiant į simptomus.

„Dažniausi nusiskundimai, sergant dispepsija, yra skausmas (maudžiantis, nelabai intensyvus) viršutinėje pilvo dalyje (vadinamojoje duobutėje po krūtine), pykinimas, greitas sotumo ir „nevirškinimo“ jausmas, raugėjimas, pilvo pūtimas.

Funkcinės dispepsijos priežastys labai įvairios ir nėra pilnai aiškios. Pagrindinis veiksnys – psichoemociniai stresai (sukeliami nuovargio, nuolatinės įtampos ir greito gyvenimo tempo), nors pastaruoju metu daug dėmesio skiriama paveldimumui, genetiniams faktoriams. Įtakos turi ir Helicobacter pylori bakterija, sudaranti sąlygas erozijoms, opoms ir kt. pažeidimams. Visi šie veiksniai sutrikdo skrandžio motorinę funkciją, skrandžio sulčių ir kitų aktyvių virškinimo medžiagų gamybą. Nors ši liga ir nekelia grėsmės paciento sveikatai, o  tuo labiau gyvybei, bet jos simptomai gali būti labai varginantys ir bloginantys gyvenimo kokybę“, – teigia specialistė.

Vengti kraštutinumų ir laiku kreiptis į specialistus

Pradžioje virškinimo trakto sutrikimus žmonės yra linkę gydytis patys. Tačiau neretai toks gydymas vis dar remiasi artimųjų patirtimis ir patarimais. Arba neigiant medikamentinį gydymą, renkamasi vartoti tik „žoleles“. Pasak gydytojos, nereikėtų užsiimti savigyda, delsiant ir kenčiant nuolatinius simptomus, veikiančius darbingumą ir poilsį. Jiems neatslūgus po keleto dienų – pasikonsultuoti būtina. 

„Reikia žinoti, kad kiekvienas medikamentas turi savo paskirtį, turi būti tinkama jo vartojimo trukmė ir dozė. Be to, nereikia pamiršti ir apie galimus nepageidaujamus vaisto sukeliamus poveikius, ypač atsižvelgiant į tai, kad aptariamos ligos trunka ilgai, kartais net visą gyvenimą, todėl ir vaistus prisieina vartoti  nuolat. Tai nustatyti ir sureguliuoti geriausiai padės gydytojas.

Kitas kraštutinumas – bet kokių medikamentų neigimas, – vyraujančius savigydos principus apžvelgia S. Brašiškienė. – Tuomet geriama soda, imama maitintis pagal įvairias „dietines“ sistemas ir t.t. Be abejo, kartais tikrai užtenka tik sumažinti riebaus, aštraus maisto kiekį, pailsėti ar tiesiog atsigerti vandens – tačiau jei simptomai kartojasi, trunka kelias dienas, būtina kreiptis į gydytoją ir paisyti jo nurodymų. Tik bendras gydytojo – paciento sutarimas gali būti veiksmingas gydant GERL ir funkcinę dispepsiją.“

Tyrimų bijoti nereikia

Pasak specialistės, diagnostinė procedūra neturėtų tapti priežastimi vilkinti gydymo pradžią. Tyrimas endoskopu sukelia trumpalaikį diskomfortą, yra saugus, trunka neilgai ir suteikia daug informacijos. Jo metu, esant reikalui, galima atlikti tyrimą dėl Helicobacter pylori, paimti labai mažus gleivinės gabalėlius histologiniam, t.y. specialiam mikroskopiniam tyrimui.

„Iš esmės GERL ir funkcinės dispepsijos galėtume išvengti ar jų požymius sušvelninti, jei laikytumėmės sveikos gyvensenos principų. Vengtume stresinių situacijų, skirtume laiko poilsiui ir atostogoms, išlaikytume optimalų kūno svorį, valgytume reguliariai, mažesnėmis porcijomis, neriebų ir lengviau virškinamą maistą, daržoves ir vaisius, vengtume gazuotų gėrimų, alkoholio, išlaikytume teigiamą organizmo tonusą kasdieniu fiziniu krūviu. O sergant GERL, svarbu nevalgyti bent 2–3 val. prieš miegą bei miegoti kiek pakeltu galvūgaliu“, – patarimais dalinosi Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų gydytoja gastroenterologė S. Brašiškienė.

Karolina Remeikaitė