NAUJIENOS

Baleto solistės Leokadijos Aškelovičiūtės jubiliejui skirta paroda „Meilė šokiui“

Kategorija:

Miestas:
„Prisimenu ją, smulkutę, šviesiaplaukę, trapią mergytę, ateinančią į Choreografijos mokyklą mokytis baleto abėcėlės. Vėliau tarp grįžusių Leningrado A. Vaganovos choreografijos mokyklos absolvenčių Leokadija ryškiai išsiskyrė idealiu sudėjimu, gracingumu ir moterišku patrauklumu. Pirmasis sezonas – ir Leokadija šoka Aurorą „Miegančioje gražuolėje“. Tai buvo nepakartojama, kažkoks stebuklas. Supratome, kad Lietuvos padangėje iškilo tikra baleto žvaigždė. Po to Odeta-Odilija, Maša, Drebulytė, Eglė... Tokio staigaus balerinos kūrybinio kilimo pavyzdžių sunku surasti. Beveik trisdešimt metų Leokadija stebino ir džiugino žiūrovų širdis savo nuostabiu šokiu“ (Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė).“ 
 
Baleto artistė Leokadija Aškelovičiūtė-Razmienė gimė 1939 m. balandžio 30 d.,  1959 m. baigė A. Vaganovos choreografijos mokyklą ir iki 1987 m. šoko Lietuvos operos ir baleto teatro scenoje. 1989-1999 m. dirbo šio teatro baleto trupės repetitore. 2001 m. Vilniuje įkūrė Baleto institutą.
 
Lietuvos operos ir baleto teatro scenoje, Auroros vaidmeniu P. Čaikovskio balete „Miegančioji gražuolė“, pradėjusi savo artistės karjerą,  po 28 kūrybinio darbo metų juo ją ir baigė. Dabar jau kalbame apie L. Aškelovičiūtės epochą lietuvių baleto istorijoje.  
 
„Gera mokykla, puikus technikos valdymas padeda jai laisvai kurti sceninį paveikslą“ (Algis Žiūraitis).
 „Balerinos menas muzikalus, pasižymi psichologiniu gilumu“ (G. Inozemceva). 
 
„Visuomet ji buvo reikli sau, partneriams, repetitoriams ir net baletmeisteriams. Jai visuomet trūkdavo repeticijų, ji vis dar ir dar tobulindavo jau ir taip gerai paruoštą vaidmenį, nenutraukdavo spektaklio emocinės eigos ir aidint žiūrovų aplodismentams už puikiai atliktą variaciją ar duetą“ (Vytautas Grivickas). 
Tuo metu teatre šoko žymiausios lietuvių baleto žvaigždės ir jauna balerina neliko jų šešėlyje. Vienas po kito buvo kuriami pagrindiniai vaidmenys klasikiniuose baletuose: visuose to laikotarpio P. Čaikovskio baletų pastatymuose, Žizel A.  Adamo „Žizel“ ir Medora „Korsare“, Esmeralda  C. Pugni  „Paryžiaus katedroje“, L. Delibes Svanilda „Kopelijoje“ ir Silvija „Silvijoje“, Kitri L. Minkaus „Don Kichote“, Džuljeta S. Prokofjevo „Romeo ir Džuljetoje“, Frigija A. Chačaturiano „Spartake“, Panelė D. Šostakovičiaus „Panelėje ir chuligane“ ir daug kitų.
 
Puikių vaidmenų solistė sukūrė ir lietuviškuose baletuose – Jūratę  J. Gruodžio balete „Jūratė ir Kastytis“, Kastę J. Juzeliūno „Ant marių kranto“, Audronę J. Indros balete „Audronė“, Drebulytę ir Eglę E. Balsio „Eglėje žalčių karalienėje“ (pastarąjį vaidmenį atliko ir Lietuvos televizijos sukurtame filme pagal šį baletą), Beti  A. Rekašiaus „Gęstančiame  kryžiuje“ ir Giedrę „Aistrose“ ir kt.  Jos partneriais buvo žymiausi 7-ojo – 9-ojo dešimtmečių Lietuvos baleto artistai – H. Banys, H. Kunavičius, V. Kudžma, Č. Žebrauskas, J. Katakinas, P. Skirmantas ir kt.
 
L. Aškelovičiūtė bendradarbiavo su baletmeisteriais B. Kelbausku, V. Grivicku, M. Moisejevu, E. Bukaičiu, A. Kondratavičiumi, V. Brazdyliu, N. Bojarčikovu, K. Bojarskiu, E. Tangijeva-Birzniece, O. Vinogradovu, E. Tanu. 
 
Kartu su teatro baleto trupe gastroliavo Vokietijoje, Bulgarijoje, Egipte, Sirijoje, Graikijoje, Italijoje, Mongolijoje ir kt.
1984 m. Lietuvos TV sukūrė filmą „Šoka Leokadija Aškelovičiūtė“. 
 
Parodoje, skirtoje baleto solistės  kūrybai ir jos jubiliejui paminėti, galima susipažinti su eksponatais iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių bei asmeninio L. Aškelovičiūtės archyvo.
 Nuotraukos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino rinkinių
Lauryna Lopaitė
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus vadybininkė
Vilniaus g. 41, Vilnius
http://www.ltmkm.lt
  • Lankytinos vietos
  • Maršrutai
  • Edukacinės programos
  • Nakvynė






Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis
Mano kraštas

Partneriai