Atrodo, kanapių baimė slenka link pabaigos

Dar prieš pusšimtį metų vos ne kiekvienoje sodyboje buvo galima aptikti pluoštinių kanapių. Tiesa, tada jos jau nebebuvo naudojamos pluoštui gaminti. Nebent žemaičiai jų sėklų Kūčių stalui pasilesiodavo. Sakydavo, kad kanapės daržą nuo įvairių parazitų saugo.
Ilgainiui kanapės iš daržų išnyko. Matyt, tam įtakos turėjo kelios priežastys. Virves pradėjo gaminti fabrikai, Kūčias sovietinis režimas nuvijo į pogrindį, tad net žemaičiai, užuot ieškoję kanapių, geriau jau tyliai ant Kūčių stalo padėdavo sumaltus linų sėmenis.
Ir kai ūkininkai susigriebė, kad kanapes pelninga auginti, pasirodo, kad jos į draudžiamų augalų sąrašus įtrauktos. Tiesa, pluoštines kanapes  kitos šalys jau senokai reabilitavo. Lietuva gi dar šiuo draudimu neatsidžiaugė. Užtat nuo pirmųjų bandymų reabilituoti pluoštines kanapes, praėjo beveik dešimt metų. Tada Virginija Vingrienė, dirbdama Žemės ūkio ministerijoje išdrįso pasiūlyti šią reabilitaciją. Deja, idėja buvo stipriai prislopinta.
Tapusi Seimo nare pateikiau Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas. Pluoštinė kanapė atsidūrė tarp reabilitavimo ir draudimų. Kanapes auginti buvo leidžiama, bet ne visas augalo dalis buvo galima naudoti. 2017 m. kovo mėnesį Virginija Vingrienė, kartu su kolega Petru Čimbaru, pateikė Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, kuriomis siūlė atsisakyti kai kurių užsilikusių ir beprasmių ribojimu. „Vadovaujantis dar 1961 m. pasirašyta tarptautine narkotinių medžiagų konvencija pasirinktas pluoštinių kanapių apibrėžimas riboja pluoštinių kanapių produkciją tik pluoštu ir sėklomis, kas neatitinka šiandienos aktualijų. Per beveik šiašiasdešimties metų laikotarpį gerokai išsiplėtė šių augalų panaudojimo spektras. Maisto, tekstilės, biokompozitų, biokuro, statybinių medžiagų, kosmetikos ir kiti gaminiai išgaunami neapsiribojant vien sėklomis ir pluoštu. Jų gamybai naudojami ir stiebai, mediena, lapai, medienos gamybos dulkės. Pastaruoju metu vis didesnį populiarumą maisto papildų ir vaistų pramonei tampa kanabidiojolio ekstraktai. Dėl šio kanabinoido, neturinčio psichotropinio poveikio ir kyla daugiausiai problemų. Taip pat atsirado poreikis vykdyti pluoštinių kanapių selekciją uždarose patalpose. Šio Įstatymo projekto tikslas – sudaryti galimybę panaudoti visas įmanomas pluoštinių kanapių dalis ir iš jų išgaunamas medžiagas vertingų produktų gamybai, sudarant verslui galimybes platesnėms verslo galimybėms. Įvardijama kokios pluoštinių kanapių augalų dalys ir kokie produktai gali būti gaminami, aiškiai pažymint išimtį psichotropine laikomo tetrahidrokanabinolio naudojimą atskiru produktu ar kitų produktų sudėtyje, išskyrus pluoštinėse kanapėse leistinų 0,2 proc. THC likučių pėdsakus jų produkcijoje. Be to, pakoreguojama teksto technikos patobulinimai“, – teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.  
Birželio mėnesį Vyriausybė mano pasiūlymams pritarė. „Tiesa, Vyriausybės pateiktose išvadose pateikta keletas pataisymų tikrai tobulintinų ir būtinai imsiuosi iniciatyvos, pateikdama siūlymus svarstymo stadijoje Seime. Būtina koreguoti nuostatą dėl kosmetikos gaminių, tikrai. nepritariu labai keistam Sveikatos apsaugos  ministerijos siūlymui, kad tai būtų išimta iš pluoštinių kanapių įstatymo reglamentavimo sferos. Diskutuotini ir kiti šios ministerijos siūlyti aspektai, bet iš esmės džiugu, kad pritariama visų pluoštinės kanapės, kurioje psichotropinės medžiagos THC kiekis neviršija 0,2 proc. dalių, ne vien tik sėklų, pluošto ir medienos, kaip buvo iki šiol panaudojimui, atveriant kelius aukštos pridėtinės vertės gaminiams kurti ir didesnėms įplaukoms į biudžetą“, – pokyčiais reabilituojant pluoštines kanapes pasidžiaugia Virginija Vingrienė.
Teigiamą pluoštinių kanapių reabilitacijos pusė įžvelgia ir žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Jo teigimu, priėmus įstatymo pataisas, šalies žemdirbiai ir perdirbėjai galės naudoti visas augalo dalis ir gaminti ne tik pluoštą ir sėklą, bet ir kitus gaminius, tarp jų ir maisto produktus, ir pašarus. Tai ženkliai padidintų kanapes auginančių ūkininkų pajamas. Kanapių augintojų skaičiavimu, dabar iš hektaro jie gauna apie 300 eurų pajamų, priėmus siūlomas įstatymo pataisas jų pajamos padidėtų iki 4100 eurų.
Šiuo metu Lietuvoje galima laisvai nusipirkti įvairių maisto produktų, turinčių kanapių sėklų ar kanapių sėklų aliejaus – duonos, miltų, alaus. Tačiau, pavyzdžiui, kanapių aliejus, nors ir pagamintas iš Lietuvoje teisėtai auginamų pluoštinių kanapių, yra draudžiamas.
„Apie pluoštinių kanapių naudą kalbėjome ir birželio mėnesį vykusiame seminare „Viskas apie pluoštines kanapes: nuo teisinio reglamentavimo iki plataus panaudojimo". Seminare buvo pabrėžta, kad pluoštinė kanapė – ne tik plataus panaudojimo spektro augalas, bet kad ji svarbi ir aplinkosaugos aspektu kaip CO2 absorbuojanti priemonė. Žiedinės ekonomikos kontekste taip pat turi išskirtinę perspektyvą ne tik kaip natūralaus bioskaidaus pluošto žaliava, bet ir kaip dirvos derlingumo gerinimo priemonė puiki žaliava bioplastikų gamybai. Jos išskirtinių panaudojimo galimybių spektras plečiasi neįtikėtinu greičiu. Todėl šio, išskirtinio augalo populiarumas ryškiai išaugo pasauliniu mastu“, – pabrėžia Seimo narė Virginija Vingrienė.

Karolina Baltmiškė
Nuotraukoje seminaro "Viskas iš pluoštinių kanapinių" dalyviai