Ateitis jau čia – robotai po truputį keičia mokymosi procesą

Kategorija:

Miestas:
Ateitis jau čia – robotai po truputį keičia mokymosi procesą

Naujausių technologijų plėtra bei gamyba šiandien yra pasiekusi aukščiausią tašką bei palietusi pačias įvairiausias sritis, tarp kurių ne išimtis ir švietimas. Viena didžiausių sensacijų – robotai, kuriuos vis dažniau sutinkame savo kasdieniame gyvenime. Ekspertai vienareikšmiškai tvirtina, jog jie iš esmės pakeis ir mokymosi procesus. Jau dabar galime pastebėti, kad edukacija tampa vis labiau personalizuota, o dalį mokytojo funkcijų gali atlikti technologijos. Tad koks mokytojo vaidmuo besikeičiančioje mokykloje?

Švietimas – viena pagrindinių sričių, negalinti ignoruoti naujausių technologijų. Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesai stipriai kis dėl robotų bei įvairių išmaniųjų sistemų integracijos mokyklose.

Dėl šios priežasties vis daugiau mokytojų stengiasi kelti savo skaitmenines kompetencijas, o dalis jų šiemet tai daro projekte „Samsung Mokykla ateičiai“. Kauno technologijos universiteto, šio projekto partnerio, socialinių mokslų ir edukologijos docentė Nida Ambrasė teigia, jog ugdyti tokias kompetencijas dabartiniams mokytojams būtina, juk po truputį siekdamos pagerinti mokymosi patirtį mokyklos užsienyje jaukinasi net ir tokias naujoves, kaip dirbtinis intelektas.

Integruoti robotus vis dar baiminasi

Robotų panaudojimo mokyklose galimybės – itin plačios. Jie gali padėti mokyti vaikus tiksliųjų mokslų – matematikos, fizikos ar net programavimo. Tačiau atlikti tyrimai rodo, jog nors moksleiviai su malonumu mokosi padedami robotų, mokytojai kol kas į šį dalyką žiūri skeptiškai ir juos naudoti vengia.

„Mokytojai neturėtų galvoti, jog robotai pakeis jų profesiją ar komplikuos jų darbą - pasaulinė praktika rodo, kad robotai iš esmės yra kuriami kaip pagalbinė, o ne autonominė mokymosi priemonė mokyklose. Nors robotai geba atlikti konkrečias užduotis, mokslininkams vis dar nepavyko sukurti tokio, kuris galėtų atsakyti į kompleksiškus klausimus ar reaguoti į netikėtas situacijas, kurias geri mokytojai yra visuomet pasiruošę spręsti. Šiandienos robotams taip pat trūksta empatijos, jie neturi gebėjimų įkvėpti moksleivius“, – teigia N. Ambrasė

Dėl šios bei kitų priežasčių – didėjančio nedarbo lygio bei techninių gedimų vakarų valstybės ne itin veržiasi integruoti robotus mokyklose. Tačiau ekspertai teigia, kad išvengti pokyčių yra tiesiog neįmanoma. Tikimasi, kad tobulėjantys robotai padės individualizuoti kiekvieno mokinio mokymosi procesą, padėdami parinkti tinkamiausią mokymosi programą, kuri geriausiai atitiks moksleivio tempą.

„Pasauliui vis greičiau modernėjant, dabartinių mokinių karta turi didesnius lūkesčius, todėl mokyklos turi būti labiau pasirengusios technologiniams pokyčiams nei anksčiau. Išmaniosios technologijos, o taip pat ir robotai padeda mokymąsi padaryti įdomesnį, o patį mokymosi procesą – kūrybiškesnį, bei lavina skirtingus mokinių įgūdžius“, – „Samsung Mokykla ateičiai“ programos vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė.

Mokytojai dirbs kartu su robotais

Diskutuojant ar ateityje robotai galės visiškai pakeisti mokytojus, specialistai skuba nuraminti: mokytojo profesija tikrai bus reikalinga ir toliau. Žinoma, visa pedagogų darbo specifika neišvengiamai pakis, kadangi jie, greičiausiai, atliks stebėtojų bei sprendimų priėmėjų rolę.

Manoma, kad robotas klasėje galėtų veikti kaip antra rankų pora, pirmiausia padedanti atlikti technines funkcijas – pavyzdžiui, žymėti lankomumą. Jis taip pat galėtų padėti kurti pamokų programą. Atsižvelgdamas į turimą informaciją apie moksleivius, robotas galėtų autonomiškai naršyti internetinius mokymo išteklius tam, kad surastų pamokų planus, geriausiai tinkančius tam tikroms moksleivių grupėms. Tai leistų sumažinti krūvį, kuris dabar tenka mokytojams, o mokytojo specialybę padaryti patrauklesnę.

Neatmetama, kad robotai galėtų atlikti ir kitas funkcijas – suteikti mokytojams daugiau žinių apie mokinius bei jų poreikius. Mokyklų klasėse galėtų būti įrengtos kalbos ir gestų atpažinimo technologijos, akių judesių stebėjimo bei kiti fiziologiniai jutikliai, kurie rinktų ir analizuotų informaciją apie kiekvieną mokinį. Mokytojai informaciją gautų realiu laiku – nebereikėtų laukti pakeltos mokinio rankos ar testų, kad mokytojai pamatytų, kaip mokiniui sekasi įsisavinti dėstomą informaciją.

„Daugelyje skirtingų šalių mokytojai jau dabar pradeda naudoti robotus, kad pagerintų mokymosi kokybę. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje autistams vaikams ir jaunuoliams mokykloje buvo naudojamas interaktyvus robotas humanoidas, kuris padėjo jiems tobulinti socialinius įgūdžius. Daugeliui autizmu sergančių vaikų lengviau bendrauti su robotu nei mokytoju, nes jis neturi skirtingų veido išraiškų ir nekeičia balso tono. Norvegijoje robotai padeda vaikams dėl ligos negalintiems lankyti mokyklos, o JAV ir Singapūro mokyklose egzistuoja speciali platforma, leidžianti vaikams kurti ir programuoti savo robotą. Manau, kad netolimoje ateityje panašios praktikos bus integruotos ir į Lietuvos švietimo sistemą“, – apie robotų vaidmenį švietime kalba N. Ambrasė.


Mano Krastas