Apie Lazdijų „Pasienio fiestą“, Sąjūdžio 30-metį ir pasiekimus

Kategorija:

Miestas:
Apie Lazdijų „Pasienio fiestą“, Sąjūdžio 30-metį ir pasiekimus
Šiais metais tradicinės Lazdijų „Pasienio fiestos“ ypatumas – ji vyko Lietuvai svarbaus įvykio – Atgimimo Sąjūdžio 30-mečio išvakarėse, tad džiaugdamiesi lazdijiečių talentais, prisiminėme ir nelengvą kelią į valstybės nepriklausomybę.
Šventės akimirkų kaleidoskopas
Dvi dienas Lazdijų rajone šurmuliavo „Pasienio fiesta“, sulaukusi gausaus svečių būrio iš Estijos, Sakartvelo, Ukrainos, Lenkijos, Rusijos,  ir stebinusi lazdijiečių kūrybingumu ir išmone, meno kolektyvų gausa.Miesto parke buvo demonstruojamos rajono įstaigų sukurtos originalios dovanos šimtmetį švenčiančiai Lietuvai ir Lazdijams.  Viešoji biblioteka krašto kūrėjus, bibliotekininkus ir visus besidominčiuosius knyga pakvietė į literatūrinius pietus.
Pirmąją šventės dieną vyko respublikinis liaudiško smuikavimo konkursas „Griežkit, skripkos“. Konkurse varžėsi 7 solistai ir 7 ansambliai. Atlikėjus vertino kompetentinga komisija – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja dr.doc. Gaila Kirdienė, LNKC Etninės kultūros skyriaus Folkloro poskyrio vyr. specialistas Arūnas Lunys ir Lazdijų kultūros centro direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Ingrida Malinauskienė.
Pirmąjį „Pasienio fiestos“  vakarą  miesto parke iškilmingai atidaryta tradicinė tarptautinė vasaros šventė.  Ją atidarė ir sveikinimo žodį visiems susirinkusiems tarė rajono meras Artūras Margelis. Lazdijiečius sveikino kaimynai - Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis ir Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.Koncertavo įvairūs rajono kolektyvai, pradedant vaikų darželių kolektyvais ir baigiant senjorais. Akordeono garsais džiugino  ketvirtojo tarptautinio akordeonistų sąskrydžio „Su meile akordeonui“ dalyviai  IvesMoulin iš Šveicarijos ir VladislavPligovka iš Baltarusijos.  
Viso renginio metu vyko grikinių gardumynų festivalis, „Dzūkų dzūko olimpiada“, kurios  nugalėtoją  paskelbė ir apdovanojo Lazdijų rajono savivaldybės meras A. Margelis Šimtmečio Dzūkų dzūku apdovanotas Vakaris Bernatonis.
Antrąją „Pasienio fiestos“ dieną į mugę kvietė amatininkai, įvairiose sporto rungtyse rungėsirajono seniūnijos, vyko tradicinės spiningavimo varžybos Akmenių ežere, esančiame pačiame Lietuvos – Lenkijos pasienyje. Mieste šurmuliavo tautodailininkų, amatininkų ir prekybininkų mugė.
Švenčiant Šimtmečio „Pasienio fiestą“ meras A. Margelis apdovanojo jaunuosius lazdijiečius, kurie savo nuoširdžiu darbu, veržlumu, reikšmingais asmeniniais ir visuomeniniais pasiekimais prisideda prie Gimtojo krašto bei Valstybės gerovės kūrimo.
Antrosios dienos pavakary miesto gatvėmis nusidriekė gausingos eitynės, kuriose šiemet dalyvavo rekordinios skaičius – beveik 2 tūkstančiai dalyvių.  Savivaldybė ir rėmėjai lazdijiečiams dovanojoMariaus Mikutavičiaus, Mariaus Jampolskio ir IrūnosPuzaraitės, ansamblio „Rondo“ bei  dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“  koncertus ir spalvingus fejerverkus.
Prisimintas kelias į laisvę
Lazdijų krašto muziejus kaip ir kasmet per „Pasienio fiestą“ surengė konferenciją, skirtą žymiems Lazdijų krašto žmonėms, svariai prisidėjusiems prie jo kūrimo ir jo vardo garsinimo, pagerbti. Šių metų konferencija „100 istorijos pėdsakų Lazdijų krašte“ buvo skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir kraštotyrininko Juozo Petrausko atminimui.
Sveikindamas konferencijos dalyvius ir rajono svečius rajono meras A. Margelis pažymėjo, kaip yra svarbu žinoti savo šaknis, jas puoselėti. Tą darbą atliko ir tie, apie kuriuos buvo kalbama konferencijos dalyvių pranešimuose,ir tie, kurie patys šiuo metu mūsų krašto istorija rūpinasi – renka istorinę medžiagą, užrašo gyventojų prisiminimus, leidžia knygas. Konferencijos dalyvių pranešimuose buvo apžvelgtas Seinų kunigų seminarijos auklėtinių indėlis į Lietuvos ir Lazdijų krašto dvasinį bei kultūrinį gyvenimą ir kunigo Antano Staniukyno nuopelnai lietuvybei spaudos draudimo metais, paminėtos LLKS ginkluotųjų pajėgų vado, dimisijos generolo Adolfo Ramanausko Vanago 100-osios gimimo metinės, prisiminti kiti kraštui svarbūs įvykiai ir žmonės. šimtosios Nusipelniusį krašto veikėją Motiejų Gustaitį gražiu dzūkišku žodžiu ir dainomis prisiminė Lazdijų kultūros centro etnografinis ansamblis „Riecimėlis“.
Šiame ansamblyje dainuoja ir viena Lazdijų rajono Atgimimo Sąjūdžio steigėja, pirmosios Lazdijų rajono savivaldybės tarybos pirmininko pavaduotoja, Motiejaus Gustaičio muziejaus įkūrėja Birutė Vanagienė. Už nuopelnus kraštui jai 2002 metais suteiktas Lazdijų rajono garbės piliečio vardas.
„Prieš  30 metų į Sąjūdžio grupę Lazdijuose, kaip ir visoje Lietuvoje,pirmiausia būrėsi inteligentai – mokytojai, gydytojai, kultūros darbuotojai.  Tuo metu jau buvau atsisakiusi vadovauti mokyklai ir dirbau mokytoja. Kai iniciatyvinė grupė surengė mitingą, žmonės, tiesiog iš minios siūlė, kas Lazdijuose turi vadovauti Sąjūdžiui. Žinoma, siūlė tuos, kurie buvo aktyvesni ir kuriuos rajono gyventojai jau žinojo. Kadangi prieš tai aktyviai dalyvavau visuomeniniame gyvenime, pasiūlė ir mane“, – prisiminimais dalijasi B. Vanagienė. 
Kai 1990 metais iširus sovietiniams valdžios organams kūrėsi nepriklausomos Lietuvos vietos vadžia, B. Vanagienė buvo išrinkta į Lazdijų rajono tarybą, o tarybos nariai jai patikėjo tarybos pirmininko pavaduotojos pareigas. „Kadangi tarybos pirmininkas vadovavo kolūkiui ir negalėjo būti etatiniu savivaldybės darbuotoju, aš atsisakiau darbo mokykloje ir pradėjau dirbti etatine tarybos pirmininko pavaduotoja. Atlyginimai buvo kuklūs, nes ateidamas į darbą savivaldybėje, atsinešdavai ir savo ankstesnį atlyginimą – mokėjo tokį, kokį gavai ankstesnėje darbovietėje. Kadangi kaip mokytoja gavau 260 rubli, tą ir gavau ir dirbdama tarybos pirmininko pavaduotoja, – pasakoja moteris.– Tarybos nariai negaudavo visiškai jokio atlyginimo.“
Tai, kad Lazdijuose išsaugotas senasis „Žiburio“ gimnazijos pastatas, kuriame mokytojavo ir gyveno Motiejus Gustaitis, vėliau – Salomėja Neris, didelis ir B. Vanagienės nuopelnas.
Nemažai pirmosios tarybos narių siūlė pastatą privatizuoti. Ir norinčių jį pirkti buvo nemažai. Tada B. Vanagienė, tuo metu dirbusi tarybos pirmininko pavaduotoja,pasiūlė pastatą suremontuoti ir jame įkurdinti muziejų.
„Labai didelės aistros dėl to pastato virė. Net vietos laikraštyje parašiau, kad,jei bus privatizuotas senasis „Žiburio“ gimnazijos pastatas, aš eisiu badauti prie pašto. Ir tikrai būčiau ėjusi. Taryboje, nors atrodė, kad joje buvo visi patriotai, bet dėl šio pastato nuomonės labai išsiskyrė. Vieni kalbėjo, kad pastato remontas labai daug kainuos, todėl reikia jį privatizuoti. Ir tikrai, remontas kainavo brangiai, nes pastatas įrašytas į saugomų objektų sąrašą, o tokiems pastatams keliami ypatingi reikalavimai. Viskas brangiau kainuoja. Nežinau, kaip viskas tada būtų pakrypę, jei ne tarybos narys Juozas Megelinskas. Jis pasakė, kad, jei neišsaugosime šio pastato, ko tada verti tarybos nariai. Ta jo kalba dalį tarybos narių paveikė ir balsuojant vienu balsu laimėjome, kad būtų skirtos lėšos pastato remontui. Lėšos buvo skirtos. Paskui, žinoma, pasipylė kaltinimai, kad atliktas auksinis remontas, kad pinigus kažkas išplovė, tačiau, kad ir kiek beieškojo, tų išplautų pinigų nesurado. Tada pradėjau spausti, kad reikia paremontuoti ir Gustaičio muziejų, nes kaip tik tais metais šiai iškiliai asmenybei sukako 120 metų“,– krašto istorijos puslapius verčia B. Vanagienė.
Ir eksponatai, primenantys Motiejų Gustaitį, didžia dalimi surinkti B.Vanagienės. „Kartu su Eugenija Sidaravičiūte pradėjome rinkti informaciją apie Motiejų Gustaitį. Tada dar buvo nemažai gyvų jo mokinių. Kadangi dalis jų buvo ir Salomėjos Neries mokiniai, kad tuometinė valdžia nesutrukdytų, prisidengėme, kad renkame informaciją apie Salomėją Nerį. Žmonės labai noriai davė mums eksponatus, primenančius Motiejų Gustaitį. Tik beveik visi vieną sąlygą kėlė – įsteigti jo muziejų. Mes ir žadėjome. Tai buvo 1975–1976 metai. Ir, žinoma, tuometinė valdžia Motiejaus Gustaičio muziejaus neleido įsteigti. Turėjome keturių kambarių butą, tad vieną kambarį skyriau surinktai medžiagai apie Motiejų Gustaitį“,– šypsosi moteris.
Iki 1990 metų M. Gustaitis gyveno  B. Vanagienės bute. Užtat atsiradus galimybei įsteigti muziejų, didesnių rūpesčių nekilo. Reikėjo tik padaryti stendus ir įjuos sudėti surinktus eksponatus.
„Jau yra numatyta lėšų 1924 metais pastatytam Motiejaus Gustaičio nameliui remontuoti“, – B. Vanagienė mosteli link medžių apsuptyje stovinčio kuklaus namelio. Ji džiaugiasi, kad pirmaisiais Nepriklausomybės metais jos pradėta veikla sėkmingai tęsiama: rajonas, įgyvendinęs dešimtis ES lėšomis finansuotų projektų, tapo patogiu čia gyvenantiems, dirbantiems ir patraukliu turistams.
Į politiką – per Sąjūdį
„Šiemet pradėsime M. Gustaičio namo remontą. Tai kainuos 242 419 eurų. Didžioji šios  sumos dalis – ES struktūrinių fondų lėšos“, – sako rajono savivaldybės meras A.Margelis, ir pats į politiką atėjęs per Lietuvos atgimimo sąjūdį. Į sąjūdį jis įsijungė Pakruojo rajone, Žeimelyje. Veiklą tęsė ir sugrįžęs į gimtąjį Lazdijų rajoną.
„Kadangi augau tikinčioje šeimoje, nebuvau nei pionieriumi, nei komjaunuoliu, kai pradėjo kurtis partijos net neabejodamas rinkausi konservatorius. Aktyviai prisidėjau ją steigiant“,– kelio į politiką pradžią prisimena rajono savivaldybės meras.
1995 metais A. Margelis buvo išrinktas Lazdijų rajono tarybos nariu. 1997–2000 m. dirbo rajono meru, vėliau – mero pavaduotoju. 2007 metais jis vėl tapo rajono meru ir, 2015 m. laimėjęs tiesioginius mero rinkimus, šias pareigas eina iki šiol.
Tačiau  partiją, kurią pats kūrė ir kurios Lazdijų rajono skyriui vadovavo nuo 1997 m., pernai A. Margelis paliko.  Įsteigė nepartinį judėjimą  „Pirmyn! Kartu mes galime“ ir yra šio judėjimo  pirmininkas.
„Kalbėti, kad judėjimai kelia grėsmę, yra netiesa. Judėjimai veikia pagal asociacijos įstatymą irkuo daugiau asociacijų, tuo daugiau klausimų išsprendžia.  Konstitucija leidžia judėjimams dalyvauti politikoje“, – teigia A.Margelis.
„Judėjimas yra daug pažangesnis negu partija. Kas finansavo Sąjūdį? Viską už savas lėšas darėme, už savas lėšas važiavome. O kiek iš šalies biudžeto lėšų skiriama partijoms? Milijonai!– svarsto B.Vanagienė ir nusišypsojusi priduria.– Kai išbalsuoju, užgiedu: Amžiną atilsį pažadams ir vilionėms, partijų programoms ir visokioms svajonėms. Amžiną atilsį visiems jūsų abrozdėliams, fotomodeliams, gražiems kaip angelėliams.“
O rajono meras A.Margelis, pasiteiravus, ar dzūkus vienijantis judėjimas peraugs į judėjimą šalies mastu, nusišypso:„Dzūkija yra Lietuvos dalis, taigi mes - už Lietuvą.“
Pokyčiai dzūkų žemėje
Lietuvos valstybės šimtmetį ir Sąjūdžio 30-metį Lazdijai pasitiko pokyčiais, sukuriančiais geresnes sąlygas čia gyvenantiems žmonėms. Įgyvendinus LED apšvietimo projektą Lazdijuose ir rajono miesteliuose šviesa dega visą naktį. Sparčiai modernizuojami daugiabučiai gyvenamieji namai. Atnaujinant pastatus rajono savivaldybė pasirūpino, kad būtu pakeisti visų daugiabučių namų bendro naudojimo laiptinių ir rūsių langai, įėjimo durys, įrengti kodiniai užraktai.
Asfaltuojamos gatvės, tvarkomi šaligatviai, miesto viešosios erdvės. Atgimęs miesto parkas tapo daugelio švenčių vieta. Gyventojų saugumui užtikrinti pagerinta priešgaisrinė apsauga. Pastatytas modernus gaisrinės pastatas Aštriojoje Kirsnoje, nupirkta pajėgi gaisrinės mašina. „Baigiamas statyti vienas moderniausių pėsčiųjų viadukas per „RailBaltica“ geležinkelį Šeštokuose. Pėsčiųjų viaduko įrengimas itin svarbus ir ilgai lauktas ne tik Šeštokų miestelio, bet ir visos Lazdijų krašto gyventojų bendruomenės. Savivaldybei teko įveikti ilgą ir sudėtingą kelią, kol buvo sutarta dėl šio viaduko statybos. Džiugu, jog mūsų pastangos nenuėjo veltui ir jau visai greitai šeštokiečiai ir miestelio svečiai galės patogiai ir saugiai pereiti per geležinkelį, dalijantį miestelį į dvi dalis. Viadukas yra retos vantinės, ant plieninių lynų kabančios konstrukcijos. Tai pirmasis vantinis viadukas, kur bus įrengti laiptai ir vertikalūs keltuvai pėstiesiems“, –. pasidžiaugia rajono meras A. Margelis, kviesdamas jau rugpjūčio mėnesį atvykti į šeštokus ir išbandyti naują pėsčiųjų tiltą ir priduria, kad daug projektų įgyvendinama kartu su artimiausia savo kaimyne Lenkija.
„Laisvi laimingi Lazdijai“ – toks buvo Lietuvos šimtmečiui skirtos šių metų  „Pasienio fiestos“ šūkis, primenantis šio dzūkų krašto pokyčius.

Genovaitė Paulikaitė
Paskelbta „Savivaldybių žinios“ Nr.11.  



 
Mano Krastas