NAUJIENOS

Antanas Černeckis: mūsų žmonės daug dirba, bet gauna nedidelę naudą

Kategorija:

Miestas:
„Rietavo savivaldybėje ūkininkauja ir vidutiniai, ir smulkūs ūkininkai. Turime ir žemės ūkio bendrovę „Miniją“. Mūsų žmonės darbštūs. Daug dirba, bet kol kas gauna nedidelę naudą, nes realizuoti tai, ką pagamino, ne taip lengvai sekasi. Galimybių realizavimui supaprastinti yra. Tik mūsų žmonės tas galimybes nepakankamai išnaudoja. Todėl ir kilo mintis surengti žemės ūkio produkcijos gamintojų susitikimą su Žemės ūkio ministerijos specialiste, kad žmonės iš pirmų lūpų išgirstų informaciją apie galimybes“, – sako Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis.
Pasigenda aiškumo
Vadovaudamas beveik dvidešimt metų Rietavo savivaldybei Antanas Černeckis puikiai pažįsta čia gyvenančius ūkininkus, mato jų galimybes ir baimes, trukdančias siekti geresnio rezultato.  „Prasideda uogų sezonas. Savivaldybėje nemažai žmonių verčiasi uogininkyste. Nemažai žmonių augina braškes, šilauoges. Parduoti visą derlių nėra lengva. Dalis produkcijos sugenda. Tačiau ją juk galima perdirbti. Valgome Lenkijoje pagamintus džemus, o kodėl jų negalėtų gaminti iš mūsų ūkininkų užaugintų uogų? Neramu, matant, kad žmonės neišnaudoja ir nepasinaudoja galimybėmis,– mintimis dalijasi meras. – Kita vertus, labai daug neaiškumų ir priemonėse, pagal kurias teikiama parama. Taisyklėse yra kliūčių, dėl kurių žmonės nesiryžta naudotis parama. Vis dar yra perteklinių suvaržymų. Naudotis priemonėmis pristabdo ir sklindanti ne pati geriausia informacija.  Tai iš vienur, tai iš kitur pasklinda žinia, kad kažkas susižavėjęs naujovėmis smarkiai nudegė. Įprastai ūkininkaudamas žmogus jaučiasi ramiau. Kad ir nedideli pinigai, bet jis juos gauna. Žmonės nenori rizikuoti savo pinigais ir savo gyvenimu.“
Mero iniciatyva Rietavo savivaldybėje įvyko susitikimas su Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus patarėja Ilona Javičienė. Į susitikimą buvo kviečiami ne tik Rietavo, bet ir kaimyninių savivaldybių ūkininkai. „Bandome su ūkininkais šnekėtis, tartis, ką pasinaudojant parama būtų galima sukurti, gal ir ryšis kai kuriems žingsniams. Laikas nelaukia. Reikia ieškoti naujų formų, naujų veiklų“, – tikisi Antanas Černeckis. – Atsiradus iniciatyvai savivaldybė tarpininkaujame ir su ministerija, ir su atsakingais žmonėmis, kad ji taptų realybe.“
Naujas galimybes atveria bendradarbiavimas
Viena iš nepakankamai išnaudojamų galimybių yra Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti.  2019 metais šiai priemonei yra numatyta 1,3 mln. eurų. Šios priemonės ypatumas – bendradarbiavimo skatinimas, nes projektas turi būti įgyvendinamas kartu su partneriais. Į paramą trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti gali pretenduoti ūkininkai, privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimu ir (arba) rinkodara, privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų prekyba. Dalyvauti šioje priemonėje gali ir viešieji juridiniai asmenys, bet tik kaip partneriai. Bendradarbiavimas projektuose turi vykti skirtingų žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo sričių trumpose tiekimo grandinėse.
Pagal šiuo metu galiojančias paramos priemonės administravimo taisykles, kaip pabrėžė Ilona Javičienė, pareiškėjas ir partneriai privalo nepertraukiamai veikti ne trumpiau kaip vienerius metus iki paraiškos pateikimo dienos, o pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos ar maisto produktų perdirbimo ir rinkodaros turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų. Kai paraišką teikia  naujai susikūręs kooperatyvas, jis turi būti sudarytas iš narių, kurių ne mažiau kaip 50 proc. veikia ne trumpiau kaip vienerius metus iki paraiškos pateikimo dienos ir kurių pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos, ar maisto produktų perdirbimo ir rinkodaros sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų.
Kai projekte numatytas tarpininkas, parama skiriama toms tiekimo grandinėms, kuriose dalyvauja ne daugiau kaip vienas tarpininkas tarp gamintojo ir galutinio vartotojo. Tarpininkas gali būti pardavėjas, mažmeninės prekybos atstovas ir kooperatyvas. Žemės ūkio ministerijos atstovė pabrėžė, kad šios priemonės administravimo taisyklės buvo paprastinamos. Vienas tokių supaprastinimų yra skolinimosi galimybės. Pareiškėjas reikalingas lėšas projektui įgyvendinti gali skolintis iš fizinių asmenų.
Parama vienam projektui gali siekti 120 tūkst. eurų. Paramos intensyvumas yra dviejų lygių. 60 procentų dengiama projekto verslo įgyvendinimo išlaidų. Šias lėšas galima naudoti prekybos vietai įrengti, įrangai ir transporto priemonėms įsigyti. Šimtu procentu dengiamas projekto bendrosios ir bendradarbiavimo bei einamosios išlaidos. Taip pat skatinamosios veiklos, susijusios su trumposios tiekimo grandinės plėtra. „Šias lėšas galima naudoti reklamai, degustacijoms, netgi produktų, skirtų trumposios grandinės plėtrai, įsigijimui“, – galimybes komentuoja Ilona Javičienė.
Susitikime dalyvavusi Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Laima Dockevičienė ministerijai pasiūlo patobulinti projekto biudžeto formavimą. Pagal galiojančias taisykles, už biudžetą atsakingas pareiškėjas.  Pasak jos, būtų patraukliau, jei atskirus biudžetus turėtų ir partneriai. „Tada būtų labai aišku, ką už tas lėšas įsigyja pareiškėjas, ką – partneriai. Tai sumažintų finansinės atsakomybės naštą ir riziką pareiškėjui“, –  projektų rengimo patirtimi dalijasi Laima Dockevičienė.
Kliūtis bendradarbiavimui – nepasitikėjimas

Tą mintį patvirtina ir susitikime dalyvavę ūkininkai. Rietavo žirgynas pajamas gauna ne tik iš žirgų. Plėtojamas ir ekologinis ūkis. Augina ekologiškus grūdus, uogas, obuolius, bet produkcijos realizacija labai nepastovi. „Labai sunku surasti rinką. Užpernai visus obuolius pardavėme į Vokietiją, o pernai net skinti obuolių neapsimokėjo“, – sako žirgyno direktorius Ričardas Astrauskas.
Žirgynas augina ir avis, bet ir  jas realizuoti nėra lengva.  „Jei kas ir susiranda kokią nišą, jis nelabai ta informacija dalijasi. Nebent pigiau kitų užaugintą produkciją superka, kad paskui galėtų brangiau parduoti“, – bendradarbiavimo ypatumą apibudina  Ričardas Astrauskas.
Mėsinius sementalių veislės galvijus ir Tekselio mišrūnes avis auginantis Mikas Jusys užsiminė apie šeimos sumanymą imtis mėsos perdirbimo, tačiau kol kas galvojama tik apie šeimos verslą. „Mūsų žmonėse dar daug baimių, trukdančių bendradarbiauti“, – užsimena ūkininkas.
Vygandas Milkintas savo nišą bando ieškoti augindamas kanapes. Yra įsirengęs aliejaus spaudyklą, iš kanapių sėklų gamina proteiną. Produkciją realizuoja internetu. Klaipėdoje ir Gargžduose turi atsidaręs parduotuvėles. 
Susitikimo dalyviai pageidavo, kad ministerija peržiūrėtų ir galimybes naudoti mobilias skerdyklas. Jos Lietuvoje neleidžiamos, nors, pasak ūkininkų, tai labai naudinga įranga. Ir gyvuliai patirtų mažiau streso, negu dabar, kai tenka juos vežti į skerdyklą.
Ūkininkai, paklausti, ar naudosis parama, tvirtino dar galvojantys. Parama trumposioms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti patraukli tuo, kad ministerija stengiasi suteikti finansavimą visiems projektams. Per pastarąjį paraiškų tekimo etapą buvo gauta 16 paraiškų ir visų jų pateikėjai gali tikėtis gauti finansavimą, nes atlikus atrankos vertinimą visos paraiškos surinko daugiau nei privalomų 30 balų.
Pagalba ūkininkams – vaučeriai ir verslo plėtra
Žemės ūkio ministerijos atstovė rietaviškiams pristatė  naują ūkininkų skatinimo priemonę – vaučerių sistemą. Jos tikslas – padėti ūkininkams realizuoti produkciją ir ugdyti sveikos mitybos įgūdžius gyventojams. Kaip pristatė Ilona Javičienė, visos šeimos, auginančios vaikus iki šešerių metų, pirkdamos produktus iš ūkininkų, gaus nuolaidas, kurios bus padengtos iš Lietuvos kaimo plėtros programos ir galbūt iš šalies biudžeto. Kol kas ministerija ieško geriausio varianto.
Susitikime apžvelgtos verslo kūrimo ir plėtros galimybės pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones. Kalbėta apie galimybes ekonominės veiklos kūrimą ir plėtrą kaimo vietovėse. Rudens kvietimui planuojami 23 mln. eurų. Vienam projektu įgyvendinti galima gauti iki 200 tūkst. eurų paramos. Paramos intensyvumas – 50 procentų.
Pradedantiesiems siūlė pasinaudoti parama verslo pradžiai.  Didžiausia paramos suma – 40 tūkst. eurų.  Apžvelgtos ir kitos priemonės, kuriomis dar galima pasinaudoti .
„Tokie susitikimai, per kuriuos žmonės iš pirmų lūpų gauna informaciją, gauna atsakymus į jiems svarbius klausimus, tikiu išjudins ledus. Sutarėme su ūkininkais susitikti ir apsitarti, kokias veiklas mūsų kraštuose ekonomiškai naudinga vystyti. Esame Klaipėdos pašonėje. Mūsų ūkininkai tai neprastai išnaudoja, bet matau, kad galima dar labiau pasinaudoti geografine padėtimi, o pasitelkus produkcijos perdirbimą gauti žymiai didesnę naudą“, – sako Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis.

Karolina Baltmiškė
 
 
Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė


Reklama