Algimantas Kirkutis: niekas nenori mirti anksčiau laiko, bet ar turime kovos su vėžiniais susirgimais strategiją?

Pagrindinės ankstyvos  mirties priežastys mūsų šalyje  yra lėtinės širdies ir kraujagyslių ligos (miokardo infarktas, insultas, kt.)  bei vėžiniai susirgimai. Graudu, tačiau Europoje mes esame vieni iš lyderių šioje srityje.  Apie tai negailestingai kalba Eurostat statistika, kuri pagal galimų išvengti mirčių skaičių, mūsų šaliai priskiria pirmąją vietą ((Eurostat Database. htp://dx.doi.ora/10.1787/888933835668).  Šiuo metu  Lietuvos Nacionaliniame Vėžio institute yra registruota per 50 tūkst.  onkologinių ligonių. Viso sergančių šiomis ligomis Valstybinė  ligonių kasa ir Higienos institutas priskaičiuoja  80-100 tūkst. Dėl šių ligų kasmet netenkame apie 10 tūkst. žmonių (1). Tai kalba apie tai, kad mūsų šalyje lėtinių ligų epidemija ir toliau plinta įgaudama vis didesnį pagreitį.
Chemoterapija. Vėžinių susirgimų gydymui nuo XX amžiaus antrosios pusės naudojami aktyviai veikiantieji organizmą specialūs cheminiai preparatai. Šis gydymo metodas paremtas suvokimu, kad vėžinės ląstelės auga ir dalinasi greičiau nei normalios ląstelės. Todėl chemoterapiniai priešvėžiniai vaistai yra skirti nužudyti sparčiausiai augančioms ląstelėms. Tačiau organizme be vėžinių yra  ir normalių, sveikų ląstelių, kurios taip pat dauginasi greitai: kraujo ląstelės (ypač kaulų čiulpuose susidarančios jaunos formos), virškinamojo trakto ir kitų gyvybiškai svarbių dinamiškai kintančių organų ląstelės. Tokio gydymo pasekoje dėl sveikų ląstelių žuvimo atsiranda antivėžinių vaistų sukeltas šalutinis poveikis. Be to, tai labai paveikia reprodukcinę organizmo sistemą bei plaukų augimą (paveikiami plaukų folikulai). Dėl šios priežasties minėtu metodu gydomiems pacientams nuslenka plaukai. Kai kurie priešvėžiniai vaistai gali paveikti net gyvybiškai svarbių organų ląsteles, tokių kaip širdies, inkstų, šlapimo pūslės, plaučių bei nervų sistemos. Nurodytos priežastys verčia ieškoti naujų vėžio gydymo galimybių. Kol kas mokslininkai nepajėgia atskirti vėžinių nuo sparčiai besidauginančių normalių ląstelių. Prieš keletą metų jie atkreipė dėmesį į tai, kad šį darbą gali atlikti paties ligonio organizmo imuninė sistema.  Tačiau vėžiniam uždegiminiam procesui įsiplieskus ir išplitus po organizmą, ji nepajėgia sustabdyti patologinių ląstelių dauginimosi –  liga paima viršų. Imuninei sitemai reikia pagalbos.
Imunoterapija. Vadovaujantis  šia idėja buvo sukurti  nauji imuninės chemoterapijos preparatai.   Pritaikius juos  klinikinėje praktikoje per pastarąjį dešimtmetį pasaulyje onkologijos moksle bei vėžio gydyme įvyko pastebimas efektyvumo proveržis. III kartos imunoterapija pagrįstas kompleksinis gydymas 2018 m. buvo įvertintas Nobelio premija. Konstatuojama, kad  net 80 proc. pacientų,  kurių gydymui buvo panaudota  šiuolaikinė imunoterapija,  gauna viltį išgyventi 10 ir daugiau metų (https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fonc.2018.00315/full).  Šie perspektyvūs dendritinių ląstelių, aktyvuojančių priešvėžinį imunitetą, tyrimai bei  gautų  rezultatų praktinis taikymas jau  pradėtas  ir  Lietuvos Nacionaliniame Vėžio institute (https://onkologopuslapiai.lt/naujienos/imunoterapija-panaceja-ar-vienas-is-vezio-gydymo-budu/).  Tokie  inovatyvūs metodai taikomi neoperabiliems bei metastazavusiems augliams gydyti,  be to jie naudojami prieš ir po chirurginių  vėžio operacijų. Jų privalumas yra tas, kad jie žymiai lengviau pakeliami, nei tradicine tapusi taikinių chemoterapija ir sukelia  gerokai mažiau nepageidautinų šalutinių efektų. Be to, jie suformuoja imuninę „atmintį“ – trukdo onkologinei ligai atsinaujinti (https://www.nvi.lt/news/266/72/Imunoterapija-panaceja-ar-vienas-is-vezio-gydymo-budu/).  
Vėžinių susirgimų gydymo metodikoje įvykęs proveržis pareikalavo brangių klinikinių mokslinių tyrimų ir brangiai kainuojančio naujų vaistų aprobavimo klinikinei praktikai. Visa tai  iššaukė ir ženklų šių susirgimų  gydymo  finansavimo augimo poreikį. Ne paslaptis, kad inovatyvūs vėžio gydymo metodai yra  itin brangūs: imuninių taškų taikininiai medikamentai pacientams kainuoja 2-3.5 tūkst. eurų per mėnesį. Mažai toksiškų dendritinių ląstelių vakcinų kaina su visa reikiama medicinine įranga yra 5 tūkst. eurų be PVM.  Jeigu vertinsime tą aplinkybę, kad mūsų šalyje kasdien 50 naujų pacientų išgirsta vėžio diagnozę, siekiant pritaikyti jiems reikalingą imunochemoterapiją t.y. adekvatų šiuolaikinį valstybės garantuojamą nemokamą gydymą kompensuojant šių medikamentų kainą, vyriausybei reikėtų surasti papildomai apie 91 milijoną eurų per mėnesį (50 p.x365d.=18250 p. x 5000 EU=91250000 EU). Atkreipiu dėmesį, kad tai tik vieno, ir net ne pagrindinio, lėtinio susirgimo gydymo naujovei finansuoti reikalinga pinigų suma vienam mėnesiui!  
Viso pasaulio mokslininkus ir toliau  jaudina augantis vėžinių susirgimų skaičius.  Prieš dvejus metus  JAV startavo kovos su vėžiu programa „Cancer Moonshot 2020”  – “Vėžio mėnesiena 2020” pavadinta mirusio nuo vėžio JAV viceprezidento  Beau Biden garbei (žr. White House Advisory Group Final Report.).  Ji finansuota beveik 2 milijardais dolerių. Šios programos mokslinė taryba  „Blue Ribbon Panel (BRP)“- „Mėlynojo kaspino grupė“   nurodo, kad šiuo metu tik pusė pacientų, kuriems išsivysto vėžys gali būti išgydomi  esamų gydymo priemonių pagalba.  Kita pusė pasmerkta mirti nuo šios ligos. Jie teigia, kad nors dauguma  dėl pagerėjusių terapinių intervencijų pacientų išgyvena, tačiau jie gyvena nepilnavertišką, ribotos kokybės gyvenimą, panašiai kaip kiti sergantieji lėtinėmis ligomis žmonės. Farmacinių kompanijų siūlomas naujas gydymo būdas  imunochemoterapija – yra tam tikra cheminė prevencija. Ji, kaip ir įprastinė chemoterapija,  yra susijusi su ryškiu neigiamu poveikiu į organizmą, todėl turi ribotas galimybes būti plačiai panaudota gyventojų grupėms,  turinčioms aukštą vėžinių susirgimų riziką. 
Ieškodama išeities  BRP akcentuoja ankstyvos susirgimų diagnostikos svarbą, nes  moksliškai įrodyta, kad  kuo vėliau pradedame gydyti  vėžinius susirgimus, tuo sunkesnis ir mažiau efektyvus yra šis gydymas. Naujausiosiose mokslinėse  publikacijose kalbama apie tai, kad pastaruoju metu  atlikti  moksliniai tyrimai  įtikinamai rodo, jog susirgsime vėžiu  ar ne, nulemia imuninė sistema ir ją įtakojantieji mūsų gyvensenos ir aplinkos faktoriai (žr. Future cancer research priorities in the USA:  Lancet Oncology Commission). Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikus didelę bendrą gyventojų fizinio aktyvumo bei darbo ir poilsio derinimo analizę ( dalyvavo 1,44 mln. dalyvių (186 932 vėžio atvejai)  paaiškėjo, kad pakankamas fizinis aktyvumas  ir poilsis nulėmė  net 13 vėžio rūšių efektyvią prevenciją (žr. 2, 3).  Todėl Amerikos mokslininkai, šalia genetinių  vėžio atsiradimo priežasčių  studijų, atkreipia didelį dėmesį ir į epigenetines priežastis, kurias labai įtakoja aplinka ir mūsų gyvensenos ypatumai.  Visa tai ženkliai paveikia imuninę sistemą. Jos nusilpimas  gali sąlygoti  lėtinių priešvėžinių ir net vėžinių susirgimų išsivystymą. Mūsų imuninę sistemą galima palyginti su laivuose naudojamu tam tikru balastu, kuris apsaugo laivą nuo svyravimų ir apvirtimo. Tačiau bangoms per daug įsiūbavus laivą, jis gali prarasti pusiausvyrą ir apvirsti. Panašiai atsitinka ir su mūsų sveikata, kai mes pradedame piknaudžiauti gyvensenos principais. Mokslininkai nurodo rūkymo, menko fizinio aktyvumo, neadekvačios mitybos. nutukimo, streso valdymo, aplinkos užterštumo ir kitų gyvensenos ypatumų kontrolės svarbą vėžinių procesų išsivystymui  ( žr. 4).  “Mėlynojo kaspino grupė“ teigia, kad  pacientų gydymo rezultatams didelę įtaką daro kultūrinis, socialinis bei ekonominis fonas bei galimybė gauti lygiavertę sveikatos priežiūrą. Medikai, mokslininkai, vyriausybė, pramonė, pacientų teisių gynimo institucijos ir fondai turėtų padėti užtikrinti vėžio gydymo sėkmę.  Tam reikia formuoti visuomenės gyvenimo būdą taip, kad išvengtume pagrindinių vėžio ir kitų lėtinių susirgimų atsiradimo.  Tai viena iš priežasčių, kodėl BRP nustatė vėžio prevencijos metodų plėtojimą, kaip vieną iš pagrindinių JAV strateginių  mokslinių prioritetų.
Gyvensenos medicina. Siekiant pasiekti proveržį vėžinių susirgimų valdyme svarbu atkreipti dėmesį į prevencinių priemonių, stiprinančių imuninės sistemos efektyvumą ir galimybes.  Teisingas darbo ir poilsio režimas, subalansuota mityba,  adekvatus fizinis aktyvumas, streso valdymas, aktyvus paciento įsijungimas į gydymo procesą – tai elementai iš kurių formuojama nauja medicinos sritis – gyvensenos medicina. Pagrindinis šios medicinos tikslas – pašalinti priežastis sukėlusias lėtinį susirgimą ir padidinti imuninės sitemos efektyvumą.  Siekiant paskatinti savaiminį paciento pasveikimą  čia integruojami geriausi tradiciniai ir pripažinti netradiciniai vėžio prevencijos ir gydymo metodai. Mokslininkai įrodė, kad šios priemonės ne tik pašalina ligas sukėlusius rizikos faktorius, bet per ilgesnį laiką pakeičia mūsų genetinę sandarą.   Pavyzdžiui,  jau  yra moksliškai įrodyta, kad gyvenimo būdo pokyčiai gali sulėtinti prostatos vėžio progresavimą.  Prieš keletą metų  JAV, Kalifornijos universitete  Dean Ornish su kolegomis atliko plataus atgarsio susilaikusį specialų klinikinį mokslinį tyrimą (žr.5). Šio tyrimo metu sergantieji prostatos vėžiu vyrai buvo suskirstyti į dvi grupes.Vienai grupei buvo taikomi aktyvūs gyvensenos pokyčiai (vegetarinė mityba, streso valdymo technikos, aktyvus fizinis aktyvumas ir socialinių problemų sprendimas), o kitos grupės dalyviai buvo gydomi tik įprastinėmis gydymo priemonėmis.  Po vienerių metų konstatuota, kad pirmos pacientų grupės kraujyje stebėtas  ženklus  prostatos specifinio antigeno koncentracijos  sumažėjimas, o kontrolinėje grupėje fiksuotas padidėjimas.  Išsamesnė šio tyrimo rezultatų analizė parodė, kad jau po trijų mėnesių gyvensenos įgūdžių koregavimo tiriamųjų kraujyje nustatomi  teigiami pokyčiai net 48-iuose atsakinguose už organizmo procesų reguliavimą genuose. Tuo tarpu,  453-juose genuose, laikomuose onkogenais (jie  palaiko  oksidacinio streso, lėtinio uždegimo procesus ir tuo predisponuoja  prostatos, krūties bei žarnų vėžio atsiradimą),  pasebėtas jų aktyvumo prislopinimas. Be to, tyrimas parodė, kad sveika gyvensena 30% atvejų pagerina mūsų organizmo ląstelėse esančių genų chromosomų telomerų aktyvumą, o po penkerių sveikos gyvensenos metų pastebėtas net ženklus telomerų struktūros – jų ilgio padidėjimas.  Tai ne tik stabdo vėžinį uždegiminį procesą, bet ilgainiui įgalina visiškai išsigydyti vėžį ir kitas lėtines ligas. Pastebėta, kad telomerų pailgėjimas  prailgina bendrą gyvenimo trukmę visiems žmonėms (žr.6)
Gyvensenos medicina keičia jau pasenusią, tik į simptomų slopinimą orientuotą, medicinos paradigmą. Apimdama įvairias gyvensenos sritis ji peržengia įprastines medicinos ribas ir aktyviai įtraukia įpratusį būti pasyviu stebėtoju pacientą į gydymo procesą (žr.7).  Kaip ir kiekviena nauja idėja ji gana sunkiai skinasi kelią praktinėje klinikinėje medicinoje, nes reikalauja naujo medikų, farmacininkų ir sveikatos apsaugos organizatorių požiūrio, tam tikro pasišventimo ir drąsos realizuojant šias idėjas. Kad realiai pajustumėme šios, naujos medicinos krypties naudą ji turi įgyti reikiamą mastą.  Čia labai svarbų vaidmenį vaidina politikų  ir valdininkų sąmoningumas ir požiūris į šią iniciatyvą.
Džiugu, kad Lietuvoje, vienoje iš pirmųjų pasaulio šalių (žr. 8), gyvensenos medicina įteisinta valstybiniu lygiu. Mūsų šalies universitetai jau pradėjo rengti šios srities specialistus.  Tai sudaro unikalias  galimybes pradėti  vieniems pirmųjų kokybiniu požiūriu pertvarkyti mūsų šalies sveikatos apsaugos sistemą. Tokie sprendimai ir veiksmai leistų ne tik  efektyviai pagerinti Lietuvos žmonių sveikatos apsaugos būklę, bet ir dar kartą atkreipti pasaulio dėmesį į mūsų šalį, kaip  ieškančią naujų, inovatyvių, apimančių visas gyvenimo sritis, sprendimų.
Tiek tradicinė chemoterapija, tiek aktyviai besivystanti imunoterapija, tiek gyvensenos medicina turi atrasti deramą vietą  šalies vėžinių susirgimų valdymo strategijoje. Susirgusiems vėžiu dažnai būna labai apmaudu sužinoti, kad nedaug tereikia pastangų, kad palaikytume efektyviai veikiančią savo įmuninę sistemą  ir to pakaktų, kad išvengtume šios ligos, o susirgus lengviau pasveiktume. Tam reikia sąmoningo gyvenimo principų suvokimo ir jų paisymo. Svarbu, kad toks suvokimas mus pasiektų savalaikiai, ne per vėlai. Todėl čia svarbios ir  reikalingos ne tik medikų, bet ir visos visuomenės pastangos. Čia ypatinga atsakomybė tenka  mūsų gyvenimą reguliuojantiems politikams. Ar ateityje būsime sveikesni priklauso ir nuo jų aiškaus suvokimo, kokia situacija yra sveikatingumo sektoriuje ir jų konkrečių pastangų, nukreiptų lėtinių ligų prevencijos gerinimui.
 
Prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys