Aida Matulevičiūtė: jei restoranas gali nors truputį įgyvendinti sveikesnę mitybą, jis turi tai daryti

Kategorija:

Miestas:
Aida Matulevičiūtė: jei restoranas gali nors truputį įgyvendinti sveikesnę mitybą, jis turi tai daryti
Aida Matulevičiūtė,  Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos šefė, sveikos mitybos propaguotoja, sveiko maisto prekės ženklo „Sveiki“ įkūrėja, HBH restorano sveiko maisto meniu kūrėja, visuomenės veikėja.
Ar įmanoma sveikai maitintis, nevalgant namuose?
Aš manau, kad įmanoma. Galima visada šiek tiek adaptuoti tuos receptus ir pasakyti, kad nedėtų kažkokio produkto. Daugelis restoranų jau turi vegetariškas, veganiškas ir sveikesnes alternatyvas, tačiau dažnai veganiškas nebūtinai yra sveikas.
Mūsų restorane sveikos alternatyvos yra mano prižiūrimos. Kad ir tie patys cepelinai – yra virtos bulvės, jame nėra jokio riebaus padažo, o pomidorų tyrės ir sojų pieno padažas. Cepelinų įdaras gaminamas iš sojų faršo su daržovėmis arba iš kopūstų su grybais. Taip pat tradicinius balandėlius pakeičiau įdarytais kopūstais ir grikiais. Siūlome daržovainių, daržovių dubenis su pilno grūdo bulguru, tempe.
Kodėl kūrėte veganišką sveikesnį meniu – norint prisitaikyti prie rinkos poreikių ar vedama idėjos, kad žmonėms, atėjusiems valgyti kepsnio, pasiūlyti paragauti kažką kitaip?
Ir taip, ir taip. Sveiko maisto mada prasidėjo seniai ir dabar tampa standartu bei gyvenimo būdu. Kūriau dėl to, kad labiausiai mėgstu kurti. Sveikas maistas yra mano pagrindinė tema ir netgi Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijoje, kur dirbu kuriant maistą mokykloms ir darželiams. Aš visuomet gaminu maistą, kuris neturi specifinių produktų – pieno, kiaušinių ar yra tiesiog sveikesnis. Aš lieku sau ištikima.
Kokie iššūkiai siūlant klientams sveikesnį meniu?
Pavyzdžiui, buvome įsidiegę ruduosius ryžius į visus patiekalus ir žmonės jų nepirko. Tad palikome juos tik viename patiekale. Mes išliekame šeimos restoranu ir išlaikome savo veidą, tačiau siūlyti sveikesnes alternatyvas yra ne tik užgaida, bet, tikiu, – būtinybė. Jeigu restoranas turi bent menkiausią įtaką tam, ką žmonės valgo ir kokį maistą renkasi, mes turime siūlyti maitintis sveikiau.
Taip pat siūlome klientams ir veganinį karamelinį pyragą be pridėtinio cukraus. Klientai neatskiria, kad jis yra kitoks.
Veikla, kuria dabar užsiimu yra susijusi su vaikų maitinimu ir mano tikslas yra mokyklose įvesti švedišką stalą. Labai smagu, kad žmonės sutiko su tuo. Tai skatins vaikus pačius spręsti, būti atsakingais ir pabaigti tą, ką įsidėjo į lėkštę.
Kaip žiūrite į tai, kad mokyklose būtų vegetarinis maitinimas?
Aš manau, kad tai yra būtina. Visi mes turime teisę valgyti, ką mes norime. Nevalgyti mėsos yra ekologiškiau, švariau, tvariau ir etiškiau. Mes turime link  to eiti. Kaip restoranų verslo atstovė, aš pakankamai gerai žinau, kaip veikia mėsos pramonė ir mane tai skaudina. Manau, kad dėl savo kažkokio pasitenkinimo valgydami mėsą tiesiog užsimerkiame. Kai mes pamatome tikrąjį vaizdą, kaip elgiamasi su gyvūnais, skirtais maistui, tuomet mums baisu. Tačiau mėsos pramonė dėl to ir veikiam kad mes užsimerkiame ir sakome „negali būti“.
Dalis žmonių mėsą valgo iš nežinojimo, kaip ji atsiduria mūsų lėkštėse?
Iš įpročio. Ankščiau žmonės augino gyvūnus skerdimui patys ar juos medžiojo, o dabar dažniausiai mato tiesiog krūtinėlę, suvyniotą į plastiką. Jie nežino, kaip ta mėsa atsidūrė ant jų stalo. Jei žmonės pamatytų visą procesą, būtų daug daugiau vegetarų. Plius, mėsos pramonė labai teršia aplinką išleisdama metano dujas ir rinkdamiesi vienokį ar kitokį maistą, mes prisidedame prie klimato kaitos.
 
 
Kristina Bondar
 
 

Mano Krastas