Adelė Karaliūnaitė: nėra ligelės, kuriai nebūtų žolelės

„Tik rankomis surinkti, pavėsyje išdžiovinti augalai ir gaminiai iš jų vis labiau vertinami žmonių, norinčių išlaikyti sveikatą, siekiančių apsisaugoti nuo negalavimų ir rimtų susirgimų. Mūsų gimtojoje aplinkoje augantys augalai yra artimi mūsų imuninei sistemai. Gerai atpažįstamos ir įsisavinamos Lietuvos miškų, pievų, pelkių ir ežerų bei upių užutekių augalų pagamintos žmogaus kūnui tinkamos veikliosios medžiagos tikrai niekuo nenusileidžia kažkur pasaulio užkaboriuose išgautoms medžiagoms, o dažnai yra veiksmingesnės ne tik todėl, kad savos,
bet ir dėl ypatingų Lietuvos gamtinių sąlygų, kur visa gyvybė turi iškentėti žiemos šalčius, pavasario potvynius, vasaros karščius ir sausrą, rudens darganas“, – sako žolininkė Adelė Karaliūnaitė. Ją kalbina žurnalistė Genovaitė Paulikaitė.
 
Gerbiama, Adele, pastaruoju metu vis labiau sugrįžtame prie to, ką  mums teikia gamta. Tad vis dažniau apsirgę griebiamės ne tabletės, bet močiučių patikrintų žolelių, nors esate žolininkė, bet praverkite  paslaptį, tai mados reikalas ar tikrasis atgimimas tikrųjų sveikatos  šaltinių?
Gamtosauga tampa svarbi kiekvienam, nes tiesiog mūsų akyse pasaulis apauga šiukšlėmis, ypač plastikiniais daiktais. Pavasarį teko matyti mugę šeimoms vienoje turgavietėje, kur stalai buvo nukloti tokia gausybe iš plastiko pagamintų batukų, drabužių, žaislų, kad sunku suvokti, kas juos Lietuvoje nupirks. Jų gamybai buvo sunaudoti energijos, žmonių darbo ir kiti gamtos resursai, o išmesti į šiukšlyną terš gamtą dar dešimtmečius. Taip yra ir su cheminiais vaistais, nes tik nedidelė jų dalis panaudojama gydymui. Likučiai yra milžiniški. Ar prisimenate 
paprastutes popierines vaistų pakuotes? Dabar septynios tabletės supakuotos į plastikinę plokštelę, kuri įdėta į prabangią dėžutę. Ta perteklinė pakuotė vadinama konkurencine kova. Šioje milijardų vertės kovoje net sunku įžvelgti žolelių vietą. Kuo toliau, tuo aršiau yra puolamos visos kitokio gydymo praktikos. Draudžiama ant gaminių nurodyti jų poveikį, todėl žmonėms vis sunkiau suprasti, koks augalas kaip veikia organizmą. Laikantis Europos Sąjungos reglamentų, net gaminiai iš augalų pakuojami į plastiką ar kitas perteklines pakuotes, teršiančias gamtą. Tikrasis vaistų iš augalinių žaliavų atgimimas prasidėtų tik tada, jei būtų iš esmės pakeistas požiūris į tikrąsias vaistažolių galias,  o mūsų skubantys žmonės suprastų, kad kantrusis visada laimi.

Tačiau ar žolelės toks jau nekaltas dalykas, juk jei vienam tos vaistažolės tinka, kitiems jos gali veikti visiškai priešingai. Juo labiau, jei kalbėsime apie žolių mišinius. Kaip teisingai pasirinkti žoleles, kad organizmui nesukeltume papildomų problemų?

Nuolatinis draudimas vaistažoles vertinti kaip vaistinę žaliavą iššaukė keistą reiškinį. Iš kažkur atsirado būrys žolininkų, panašiai kaip ir maisto, sveikos gyvensenos, stiliaus žinovų, savo žinojimą grindžiančių interneto platybėse atkapstyta informacija. Jie be jokios atsakomybės 
gabalais plėšo autorinius mokslininkų straipsnius, naudoja net vieni kitų su tomis pačiomis klaidomis pateiktą informaciją. Buvo laikai, kai fitoterapeutai rašė knygas su receptais, patarimais, kaip vaistažolėmis ir jų mišiniais gydyti vienus ar kitus susirgimus, tačiau Europos 
Sąjungoje vaistažolių negali būti. Geriausiu atveju gaminiai gali vadintis maisto papildais. Taigi belieka skaityti senas knygas ir ten ieškoti patarimų. Lietuvoje vis dar yra žmonių, kurie viską nori pasidaryti patys. Tačiau gydymas ne buto remontas, kuri gali bet kada pradėti ir pabaigti kaip pasiseks, o jei nepatiks kas nors, tiesiog perdaryti, kita spalva išdažyti sienas ar pakabinti kitokį šviestuvą. 
Sveikata yra vienintelė visam gyvenimui, ji kinta dėl mūsų amžiaus, aplinkos įtakos, ji niekada negrįžta atgal ir nesuteikia progos pakartoti praėjusią minutę. Susirgus nėra laiko mokytis medicinos, pagalba reikalinga tuoj pat ir kuo tikslesnė, profesionalesnė. Dažnai  sulaukiu klausimų, kaip naudoti vieną ar kitą augalą. Tikrai nėra metų, kad neatsirastų koks nors išreklamuotas stebuklingas augalas: siauralapis gaurometis, pelynas, ciberžolė, dabar kanapė, tačiau kad ir kaip būtų reklamuojami, stebuklų nė vienas nepadarė, nebent stebuklingai 
praturtėjo tie, kas jais prekiauja.
Manau, kad tikrai verta pasitikėti daug metų legaliai rinkoje veikiančių augalinių preparatų gamintojų patirtimi.
Aš stengiuosi savo gaminius pakuoti į daugkartinio naudojimo lininio audinio maišelius, augalus suderinti taip, kad veiktų vienas kitą papildydami ir nesukeldami pavojaus net mažiems vaikams. Mano gaminiai yra lengvai dozuojami, pakuotėje yra minimalus reikalingas suvartoti kiekis. Esant reikalui, galima pakartoti. Taip pat visada stengiuosi suteikti vartotojui asmeninę konsultaciją, ypač kai žmogus nori papildyti net sudėtingo susirgimo gydymą augaliniais preparatais. Ypač vertinamos fermentuotų augalų tyrės, kurių kol kas dar niekam nepasisekė nuplagijuoti. Tiesiog jų gamybai reikia daug augalų, karvės krekenų, jaučių lajaus ir daug daug darbo.
Namuose visada saugu naudoti prieskonines žoleles, ypač tas, kurias gerai pažįstame ir auginame savo darže. Petražolė ne blogiau už margainį gerins kepenų veiklą, valys tulžies latakus ir tulžies pūslę. Krapai tiks tiems, kam kaupiasi skysčiai ir reikia paskatinti inkstų veiklą.  Kalendros paskatins žarnyno peristaltiką ir sumažins dujų kaupimąsį.

Jūsų manymu, vaistažolės ir jų mišiniai tinka labiau negalavimui gydyti, ar imuninei sistemai stiprinti?
Žmogus gali sirgti daugybe ligų. Ne visoms joms įtakos turi imuninė sistema. Tačiau bet kuriam negalavimui įveikti kūnas pasitelkia be galo išmanų imunitetą, todėl jis, kaip drąsus karys, turi būti visada pasiruošęs žūtbūtinei kovai dėl sveikatos. Ir vaistažolės šioje kovoje yra pačios ištikimiausios imuniteto bendražygės. Kiekviena mažiausia žolytė turi tūkstančius veikliųjų medžiagų, surasiančių būdą pagelbėti sergančiam kūnui.

Kokiems negalavimams atsiradus vertėtų griebtis vaistažolių ir kokių?
Nėra ligelės nuo kurios nebūtų žolelės.

Pastaruoju metu labai rekomenduojama rytais gerti vandenį su citrina ar medumi, o gal yra ir vaistažolė ar vaistažolių mišinys, kurį   rekomenduotina kasdien vartoti?
Labai paprasta nusipirkti citriną. Gaila, kad taip lengvai tikimąsi išspręsti sveikatos problemas. Mūsų kūnui reikia ne tik vitamino C, bet ir gleivių, ląstelienos, augalinių fermentų. Tikrai mažiau negu mėnesio citrinų kursas kainuos lietuviškų augalų maišelis, kuriame bus sudėtas gundantis, pesticidais ir herbicidais neapdorotas maistelis jūsų kūno ląstelėms.
Kol kas dar gamta žydi ir kiekvienas netingintis gali apsirūpinti vaistažolėmis, tačiau vaistažoliavimas, kaip ir bet kuris kitas  užsiėmimas, reikalauja žinių, tad kokias esmines klaidas dažniausiai  daro vaistažoliavimo mėgėjai?
Kai paklausiu žmonių, kaip jie žoliaus, išgirstu daug atsakymų, kokios žolelės svarbiausios, kaip jas augins, rinks, džiovins. O aš visada patariu žoliavimą pradėti nuo šaldiklio. Tiesiog pasitikrinti, ar rasite vietos užsišaldyti svarbiausioms jūsų sveikatai žolelėms. Klaida pradėti 
nuo „kaimynė sakė…“. Metų pradžioje prisėskite ir pasirašykite žoliavimo ir augalų, kuriuos auginsite planą. Vienokių augalų reikės jaunai, vaikučius auginančiai šeimai, kitokių vaikus jau užauginusiems, dar kitokių seneliams. Pasižymėkite, kokie negalavimai buvo dažniausi 
pernai, ar tikrai jiems gydyti buvo reikalingi cheminiai vaistai, ar galite juos pakeisti augaliniais ir nepamirškite, kad augalus teks naudoti ne vieną dieną, todėl jų turite susirinkti reikiamą kiekį 
kiekvienam šeimos nariui. Tuos augalus ar jų dalis, kurie žiemoja ar pakelia šalnas, galite užsišaldyti, geriausia susmulkintus iki tyrelės pavidalo ir išpilstytus i maišelius ledukų gamybai. Taip juos galėsite saugoti ilgai, neužims namuose daug vietos, bus labai patogu naudoti.

Vaistažoliavimo mėgėjams, kokių vaistažolių patartumėte pasirinkti?
Mėgėjams visada tiks vandeninės mėtos žolė raminanti širdį, balinio ajero šakniastiebiai sužadinantys smegenų veiklą, liepžiedžiai peršalimui, o su obuolių žievelėmis nėščiosioms nuo pykinimo, baltųjų dobilų žiedai nuo moteriškų patepliojimų, gysločio lapai ant 
nubrozdinimų, sumušimų, pelyno žolė suviduriavus, dirvinio asiūklio žolė šlapimo pagausinimui, raudonųjų dobilų žiedai, kad vyrai žvengtų kaip eržilai…
Pastaruoju metu rinkoje gan daug papildų, kurie, kaip skelbia gamintojai, yra sukurti iš žolelių. Pardavėjai skelbia apie jų stebuklingą veikimą, to stebuklo tikisi vartotojas, bet ar išties tie papildai tiek naudingi, kaip skelbia platintojai?
Labai didelė pasiūla ir įvairovė. Aprašymuose nurodytas poveikis abejotinas dėl tyrimo ir stebėsenos trūkumo. Vienaip veikliosios medžiagos veikia mėgintuvėlyje, visiškai kitaip gali veikti žmogaus kūne. Šis verslas toks pelningas, kad yra brendai, veikiantys piramidės principu, veikia tinklinio platinimo struktūros. Galingos reklamos priemonės ir naujausi rinkodaros triukai, pasitelkti dažnai niekinių produktų pardavimui.

Pagalvokime galva, iš kur gaunamą žaliava piliulių gamybai? Jei pareikalautume parodyti, iš ko gamina savo piliules, labai nustebtume. Man patinka toks anekdotas: užeina žmogus į garsų restoraną, skaito meniu, o ten – kotletas iš lakštingalos ir jaučio širdžių. Žinoma, užsisako, valgo, bet skonis tik jaučio širdies. Klausia padavėjo, kiek čia tos lakštingalos širdies. Padavėjas atsako: širdžių yra po lygiai – viena lakštingalos ir viena jaučio širdis.

Žolininkas prieš šiuos galiūnus su savo žolelių sauja stovi kaip prieš maurojantį bulių. Deja, jėgos nelygios, arba turi būti toks kaip jie, arba liksi tik tautinio paveldo, gyvosios archeologijos, muziejinių renginių dalyvis, graži, bet tik praeitis.
 
Paskelbta žurnale MIŠKAI, 2019 m. liepa