Drevernos vasara: vandens pramogos, žuvis ir kiti malonumai

Kiek daugiau nei trisdešimt kilometrų nuo Klaipėdos įsikūręs Drevernos miestelis. Pakeliui į jį dar galima pasidairyti Klaipėdos krašto architektūrą išsaugojusį ir rašytoją Ievą Simonaitytę menančią Priekulę. Už kelių kilometrų važiuojant link Kintų pasitinka naujomis pramogomis bundantis Drevernos miestelis.

Kelionė iš Drevernos į Juodkrantę

Vos įvažiavus į Dreverną pajunti nuo vandens sklindančią gaivą, atmieštą marių ir žuvies kvapu. Marios ir žuvis nuo senų laikų nulemia čionykščių žmonių gyvenimo būdą. Marios ir žuvis tarnauja ir šiandien, pamario kraštui ieškant savo vietos ne pačioje draugiškiausioje turizmo paslaugų rinkoje.

Šio sezono Drevernos didžiausia naujiena – tiesioginis reguliarus reisas iš Drevernos į Juodkrantę. „Nuo seno laivai plaukiojo iš Drevernos į Juodkrantę, tačiau reguliaraus reiso poreikį įžvelgėme tik pastaraisiais metais pamaryje intensyviai vystantis turizmo infrastruktūrai. Klaipėdos rajono savivaldybė siūlė šią paslaugą teikti vietos laivininkams, tačiau jie atsisakė, baimindamiesi, kad nebus keleivių ir reisai bus nuostolingi. Tad šiais metais buvo nuspręsta iš rajono biudžeto skirti lėšų reguliariems reisams dotuoti“,  –  pasakoja Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė ir priduria, kad tokiu sprendimu tikimasi padėti turistams padės atrasti pamario unikalumą. Šiuo metu Klaipėdos rajono ir Neringos savivaldybės derina galimybę Juodkrantėje pastatyti stendą, kuriame būtų  paskelbtas ne tik keltų grafikas, bet ir informacija, ką galima aplankyti kitame marių krante.

Keltai iš Drevernos į Neringą išplaukia 9.30 ir 18 valandą. Tiesioginiai reisai į Juodkrantę birželio mėnesį vyksta šeštadieniais ir sekmadieniais, liepos mėnesį – ketvirtadienį – sekmadienį, rugpjūčio mėnesį – penktadienį – sekmadienį. Bilietas kainuoja 3 eurus, vaikams nuo 7 iki 12 metų, senjorams, neįgaliesiems ir studentams daroma 50 proc. nuolaida. Vaikai iki 7 metų, augintiniai ir dviračiai plukdomi nemokamai. Tiesioginiams reguliariems reisams atnaujintas keleivinis keltas „Gilija“, tačiau nusekus marioms jis ne visada gali išplaukti iš Drevernos uosto. Tad kol kas jį pavaduoja mažesnis laivas „Pašvaistė“. Daiva Buivydienė viliasi, Klaipėdos rajono savivaldybė pasirūpins įplaukos kanalo į Drevernos mažųjų laivų uostą išvalymu ir priežiūra per visą laivybos sezoną. Tai pamariui atvertų platesnes galimybes.

 Nuo vandens slidžių iki kruizų

„Per Jonines startavo dieninis reisas į Neringą. Pastebėjome, kad labai daug turistų į Dreverną atkeliauja dieną. Daugelis jų nori pasiplaukioti po marias. Tad nusprendėme patenkinti šį poreikį. Keltas išplaukia apie 14 valandą. Nuplaukę į Juodkrantę darome 40 minučių pertrauką, kad žmonės galėtų čia pasivaikščioti, išgerti kavos, suvalgyti ledų ar nusipirkti žuvies. Ir susirinkus į laivą pro kopas grįžtame į Dreverną. Kelionė užtrunka apie 2-2,5 valandos. Pasiliekantiems Juodkrantėje bilietas kainuoja 4 eurus, o plaukiantiems visu maršrutu – 8 eurai“, – būsimą paslaugą pristato UAB „Hortivita“ direktoriaus pavaduotojas Martynas Klevinis. Būtent jo atstovaujama įmonė šį pavasarį laimėjo Drevernos mažųjų laivų uosto operatoriaus konkursą. Apie 70 mažųjų laivų talpinantis uostas, į kurį investuota apie  4,5 mln. eurų, šią vasarą turistus pasitinka naujomis paslaugomis ir pramogomis. „Turime laivų nuo 12 iki 50 vietų ir pagal klientų poreikius galime pasiūlyti ir įvairius laivus, ir skirtingus pasiplaukiojimo po marias maršrutus, – mažųjų laivų uosto galimybes apžvelgia Martynas Klevinis. – Siūlome ir kitų vandens pramogų. Pas mus galima išsinuomoti vandens slides,  vandens dviračius, vandens motociklus,  žvejybinius keturviečius laivelius ir kitas priemones, kad kiekvienas pas mus atvykęs rastų jam patinkantį užsiėmimą.“

 Apžiūrėti Dreverną galima važinėjantis riedėmis, kurias čia taip pat galima išsinuomoti. Norintiems pasidairyti po apylinkes nuomojami dviračiai.

Drevernos bendruomenės namuose veikiančios gintaro dirbtuvės supažindina su gintaro atsiradimu ir šio Lietuvos turto apdirbimo tradicijomis.

Kad nenuobodžiautų  mažieji Drevernos svečiai, uostelio operatorius šiuo metu įrenginėja vaikų žaidimų aikštelę. Tad netrukus čia atsiras sūpynės, batutos, treniruokliai ir kitos vaikiškos pramogos.

Praalkusiems išgerti kavos, arbatos, atsigaivinti vaisvandeniais, suvalgyti ledų ar karštą užkandį siūlo į mažųjų laivų uostą atvažiuojanti mobili parduotuvė. „Kitais metais ketiname pastatyti naują pastatą, kuriame atidarysime restoraną, nedidelį viešbutį“, – planais pasidalina Martynas Klevinis.

Iš bokšto – marių platybės

O kol Drevernoje nėra viešbučio galima įsikurti šalia uosto įrengtame kempinge, vienu metu talpinančiame apie 40 kemperių ir palapinių. Poilsiaujančiųjų patogumui pastatytas konteinerinis sanitarinis mazgas su dušais. Mielai svečius priima miestelio pakraštyje įsikūrusi kaimo turizmo sodyba „Strykis“. Sodybos restoranas „Karaliaus Vilhelmo prieplauka“ ne tik skaniai maitina, bet ir masina apžvalgos aikštele, iš kurios atsiveria pamario vaizdai.

Arčiau apžvalgos bokšto atsiranda paplūdimys. Ko nespėja žmogus padaryti, pati gamta sutvarko. Per audrą pačios marios paklojo smėlio neploną smėlio paklotą.

Ant marių kranto išdidžiai atvykstantiems kepurę kelia pernai įrengtas 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Net pačią ramiausią dieną į jį kopdamas junti valiūkiško vėjo žaismą. Stovėdamas bokšto viršūnėje pasijunti lyg legendų milžinas, kuriam Drevernoje senų senovėje supiltas kapas, milžinkapiu vadinamas. Prieš akis, tai smarkiau, tai silpniau banguodamos atsiveria marių platybės, Drevernos apylinkės, Kuršių nerijos Naglių gamtinis rezervatas.

Žuvies keliu

Drevernos kaimo centre įsikūrusi laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba, kurioje saugoma šio krašto laivadirbystės istorija. Čia parodyti XIX a. darytos plokščiadugnės valtys, mat kitokiomis į seklias marias neįmanoma buvo išplaukti. „Drevernoje žvejybai naudotos kiudelinės, bradinės, kurėnai, kurie tarpusavyje skyrėsi ne tik dydžiu, bet ir specifiniais tinklais. Kiudelinės valtys žvejodavo lengvai dreifuodamos bei marių dugnu vilkdamos specialų maišą primenantį tinklą. Kurėnai žvejodavo poromis traukdami kitokio tipo tinklą, vadinamąjį kiurną. Ungurinėmis valtimis, dar kitaip vadinamomis venterinėmis, būdavo žvejojama venteriu“, – krašto ypatumą pristato Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro filialo J. Gižo etnografinė sodyba vadovė Gintarė Atkočiūnė ir priduria, kad būtent šioje sodyboje ir prasideda viena populiariausių edukacinių programų „Žuvies kelias“. Svečiams pasiūloma sodyboje susipažinti su šio krašto laivadirbystės ekspozicija ir garsiausiu XIX a. laivadirbio Jono Gižo gyvenimu. Vėliau krašto dainas ir pasakojimus pristato Drevernos folklorinis ansamblis, užmindamas daugeliui sunkiai įkandamus galvosūkius, pavyzdžiui, kaip šio krašto gyventojai vadina vėjus ar žuvis. Dreverniškiai Janina ir Kazys Viršilai pavaišina žuviene, pasiūlo nusipirkti jų pačių išrūkytos žuvies. „Mes siūlome tik marių žuvį ir tik šviežią, Šiandien pagauta, išvalyta ir išrūkyta. Ir jokių priedų nededame. Tik druska, pipirai ir česnakas, kurį pati ir užauginu, – jau beklausant Janinos pasakojimo seilė nutįsta, o nosį kutena ką tik išrūkytos žuvies kvapas. – Kadangi turime mobilią rūkyklą, pageidaujantiems pademonstruojame ir kaip žuvis rūkoma.“

Prieš pasikeliant iš sodybos į rūkyklą sudedama žuvis, o sugrįžus po pasiplaukiojimo po marias jau galima mėgautis dar karštu dūmu alsuojančiu karšiu, žiobriu ar marių ešeriu.

Jei svečiai pageidauja, aplankomas afrikinius šamus auginantį ūkis, kuriame pavaišinama troškintu ar rūkytu šamu.

Toliau edukacinė programa tęsiama senoviniu būriniu laivu – reisine „Dreverna“, talpinančioje iki 30 žmonių. Plaukimo malonumą papildo rūkytos marių žuvies ir afrikinio šamo, „Strykio“ skanėsto – sūrio pirštelių degustacija. Ypatingais atvejais išsigudrinta net laive iškepti žuvies kepsnį.

Edukacinė programa vienam žmogui kainuoja nuo 12 iki 23 eurų, priklausomai nuo grupės dydžio.

 J. Gižo sodyboje išsinuomojus baidarę ar dešimtvietę kanoją galima paplaukioti po karaliaus  Vilhelmo kanalą, grožintis išskirtine pamario gamta.

Kulinarinis kruizas

„Esame keturių vandenų kraštas. Jo unikalumą ir virtuvės ypatumus pažinti siūlome keliaujant kulinariniu kruizu, kuris gali trukti nuo kelių valandų iki poros dienų, – pasakoja Gintarė Atkočiūnė. – Plaukiame mariomis, Vilhelmo kanalu, Minija, Nemuno delta. Kelionės unikalumas – siūlome plaukti keturių tipų laivais keturiais vandenimis.

 Sustojimuose kruizo dalyvių laukia įvairios kulinarinės gėrybės, tarp kurių karaliauja žuvies patiekalai. „Ventainėje pasivaišiname kafija ir vofeliais. Aplankome Ventės rago ornitologijos stotis ir paukščių migracijos ekspozicija, užkopiama į Ventės švyturį, pasigrožime lietuviška Venecija – Mingės kaimu, romantiška Upaitės upe plaukiame į Kniaupo įlanką, kur kasmet lizdus suka tūkstančiai vandens paukščių, kojytes pamankštiname Uostadvaryje. Krokų Lankose širdį pamalonina lelijų plantacija ir paukščių klegesiu“, – su maršrutu supažindina Gintarė Atkočiūnė.

Šis maršrutas gimė pernai Klaipėdos ir Šilutės rajonų pamariečiams sukūrus Pamario turizmo klasterį, jungiantį 22 turizmo paslaugų įmones, kaimo turizmo sodybas, viešąsias ir visuomenines organizacijas. Pasak steigėjų, klasteris leidžia atsižvelgiant į turistų pageidavimus lanksčiai keisti maršrutus, lankomus objektus, siūlomas pramogas ar degustacijas.

Genovaitė Paulikaitė