Dovana tautiečiams – Joniškio baltoji sinagoga

„Baltosios sinagogos atidarymas per miesto gimtadienį Joniškiui didelė šventė. Tai puiki dovana joniškiečiams. Čia galės vykti daug įvairių renginių“, – prieš atidarant Joniškiui svarbų kultūros paveldo objektą kalbėjo rajono meras Gediminas Čepulis.
Restauravimą paspartino griūtis
Joniškis yra vienas iš trijų Lietuvos miestų, išsaugojęs unikalų dviejų XIX amžiaus sinagogų – Baltosios ir Raudonosios – kompleksą. Pastatai statyti skirtingu laiku. Manoma, kad Baltoji sinagoga pastatyta 1823 m. Raudonoji sinagoga buvo pastatyta vėliau. Lygiagrečiai stovintys pastatai yra prie centrinės miesto aikštės, kvartalo gilumoje. Kaip pažymėjo Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Lietuvoje yra išlikę tik trys unikalūs sinagogų kompleksai: Kėdainiuose, Kalvarijoje ir čia – Joniškyje. Tad, pasak jos, tokiu retu paveldu didžiuojasi visa Lietuva.
Iki 1939 metų Baltoji sinagoga buvo žydų maldos namai. Po Antrojo pasaulinio karo pastatas buvo paverstas sandėliu, vėliau – sporto sale. Sunaikintas ir sinagogos interjeras. Dar labiau buvo nukentėjusi Raudonoji sinagoga, tad beveik prieš porą dešimtmečių joniškiečiai visai rimtai svarstė, ar nereikėtų griuvenas nuardyti, o sklypus skirti kitiems miestiečių poreikiams.
Kaip teigia tuometinis rajono meras Romaldas Gadeikis, gal ir nebūtų pavykę šių išskirtinių pastatų išsaugoti, jei ne Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės užsispyrimas ir prasidėjusi Raudonosios sinagogos griūtis. Gavus Norvegijos finansinių mechanizmų paramą ji 2011 m. buvo pabaigta restauruoti ir pritaikyta visuomenės poreikiams. Šiemet pagal Kultūros ministerijos vykdomą programą „Kultūros ir gamtos išsaugojimas ir atgaivinimas“ ir Norvegijos finansiniams mechanizmams skyrus 350 tūkst. eurų sutvarkyta ir Baltoji sinagoga – suremontuotas vidus, fasadas, nupirkti baldai ir reikalinga įranga. Fondo parama sudarė 90 proc. projekto vertės. Kiek anksčiau, 2016 m. pradžioje buvo baigti pastato vidaus tvarkomieji statybos darbai – įrengtos pagalbinės patalpos, grindys, lubos, vidaus inžineriniai tinklai, sutvarkytos sienos, atlikti apdailos darbai, įsigyti baldai, sceninė ir apšvietimo įranga. Taip pat buvo atlikti fasado remonto ir restauravimo darbai – nuogrindos remontas, pamatų ir cokolio mūro apsaugos įrengimas, tinko remontas, fasadų dažymas, atmosferos kritulių vandens nuvedimo sistemos remontas, kiti fasadų tvarkymo darbai, pamatų mūro ir plytų mūro restauravimo darbai.
Gyvi atmintyje
Baltojoje sinagogoje įrengta interaktyvi ekspozicija „Joniškio miesto istorijos raida“. Suprojektuoti ekspoziciniai baldai, imituojantys istorinius Joniškio miesto pastatus. Ekspozicijos erdvėje įrengti varstomi langeliai, atsidaromi stalčiai, besisukantys akmenys už kurių slepiasi eksponatai bei garso ir šviesos instaliacija. Už varstomų apšviestų langelių, durelių sudėti eksponatai galės būti keičiami pagal poreikį. Ekspozicija netrukus pasipildys nauju eksponatu. Per atidarymo iškilmes Joniškio istorijos ir kultūros muziejui, kurio žinion perduota sinagoga, pedagogas, istorikas ir filosofas Stasys Šimaitis dovanojo kelių šimtmečių senumo religinę knygą, priklausančią prie judaizmo šventųjų raštų. „Knyga, priklausiusi Joniškio rabinui, parašyta hebrajų kalba. Ji buvo paslėpta viename iš namų, stovėjusių šalia sinagogos, palėpėje po spaliais ir surasta apie 1960–1970 metus. 1971 m. ji pateko į mano rankas“, – būsimo eksponato istoriją pristatė S. Šimaitis ir apgailestavo, kad tik po savaitės knyga bus išversta į lietuvių kalbą.
Sinagogos atidarymo išvakarėse ją aplankė J. E. Izraelio nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Amiras Maimonas, žydų bendruomenių atstovai. Ambasadorius kartu su rajono meru Gediminu Čepuliu, mero pavaduotoja Vaida Aleknavičiene, administracijos direktoriumi Aivaru Rudnicku ir direktoriaus pavaduotoju Artūru Pališkevičiumi aplankė holokausto aukų kapus Vilkiaušio miške, pagerbė žuvusiųjų atminimą. Vėliau, grįžus į Baltąją sinagogą ambasadorius prie įėjimo į sinagogą pritvirtino mezuzą – dėžutę su ištrauka iš Toros ant pergamento ritinėlio.
Viduje ambasadorius kartu su žydų bendruomene pasimeldė, pasakojo apie šabą – kassavaitinę šventę, kuri prasideda penktadienio saulėlydžio metu ir pasibaigia šeštadienio vakare. Tuo metu atnaujinamas ryšys su aukščiausiuoju ir primenami jo nuopelnai visai žmonijai.
Ambasadorius dėkojo rajono savivaldybės vadovams už pastangas ir prisidėjimą tvarkant sinagogas. Merui ir mero pavaduotojai jis įteikė po proginį medalį, kuris išleistas minint 25-ąsias Izraelio ir Lietuvos diplomatinių santykių metines.
Nauja erdvė renginiams
Įgyvendinus projektą Baltoji sinagoga neabejotinai tapo svarbiu rajono kultūriniu, reprezentaciniu centru, miesto bendruomenės ir tarptautinių renginių vieta. Kaip pabrėžia rajono meras Gediminas Čepulis, sinagogos viduje įrengta funkcionali kultūrinė erdvė su modernia eksponavimo ir scenine įranga, sudaro puikias sąlygas čia rengti koncertus, spektaklius, tarptautines konferencijas, seminarus, menininkų kūrybos pristatymus, įvairias šventes ir festivalius.
Pasveikinti joniškiečių atvykęs Norvegijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje Dagas Malmeris Halvorsenas, dėkodamas esamiems ir buvusiems rajono vadovams, visiems joniškiečiams už rūpinimąsi kultūros paveldu, prakalbo lietuviškai.
„Dėkoju Norvegijos ambasadoriui už tai, kad Joniškis galėjo atgaivinti Baltąją sinagogą, už tai, kad daugiau nei prieš pusantro mėnesio buvo atidaryta restauruota unikali medinės Pakruojo sinagoga, už tai, kad prieš dieną atidarytas restauruotas Pavirvytės dvarelis Mažeikių rajone ir už daugelį kitų paminklų, prie kurių atgimimo prisidėjo Norvegija. Dėkoju buvusiam merui Romaldui Gadeikiui, dabartiniam merui Gediminui Čepuliui“, – nuoširdžia padėka į susirinkusiuosius sinagogos atidarymo iškilmėse kreipėsi Kultūros paveldo departamento direktorė D. Varnaitė.
Sinagogos atidarymo renginyje skambėjo solistės Juditos Leitaitės atliekamos dainos. Jai akompanavo pianistė Lina Vaitkuvienė ir smuikininkė Paulina Daukšytė.
Laukia nauji darbai
„Sinagogos yra vienas svarbiausių kultūros paveldo objektų. Dabar jų restauravimą užbaigėme. Kartu su Kėdainiais, Ukmerge, Joniškio rajonas esame Žydų paveldo kelio asociacijos nariai. Bandysime visai Europai ir pasauliui paskelbti, kad šis kelias veikia, – pabrėžė rajono meras ir suskumba pasidalinti naujais planais. – Rajone turime nemažą lietuviško paveldo palikimą. Daugelis jų labai apleisti ir nėra lengva juos prikelti naujam gyvenimui. Reikia restauruoti prie Kriukų esantį Medvilionių dvarą. Nors ir labai apleistas Daunoravos dvaras, bet neprarandame vilties, kad pavyks rasti lėšų jam sutvarkyti. Bandysime per įvairius fondus gauti lėšų šiems ir kitiems paveldo objektams prikelti.“