„Pieno kelias“ Žemaitiją sujungė su Kupiškiu

Kategorija:

Miestas:
„Pieno kelias“ Žemaitiją sujungė su Kupiškiu
Liepos viduryje Rietavo turizmo ir verslo informacijos centras surengė konferenciją „Atrask jau šiandien“, kurioje buvo pristatytas turistinis maršrutas, sujungęs Rietavo savivaldybę, Plungės, Telšių ir Kupiškio rajonus į „Pieno kelią“.
Į konferenciją atvyko Seimo nariai Jurgis Razma, Stasys Šedbaras, Remigijus Žemaitaitis, Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Daugalienė, Programos „LEADER“ ir žemdirbių mokymų metodikos centro direktorė Lina Gumbrevičienė, Valstybinio turizmo departamento Vietinio turizmo poskyrio vyriausioji specialistė Ieva Druktenė, savivaldybių ir turizmo informacijos centrų atstovai ir projekto dalyviai.
Rietavo Oginskių kultūros muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas apžvelgė grafų indėlį Lietuvos kultūrai. Žurnalistas Eugenijus Bunka pasidalino daug kam negirdėta žemaičių istorija ir dar neatrastomis turizmo vystymo galimybėmis.
„Yra sukurtas Oginskių kelias. Populiarūs alaus, sūrio, vyno, žuvies keliai. 2011 metais mums gimė idėja sukurti pieno kelią. Idėja atrodė viliojanti, nes matėme galimybę skatinti vietos ištekliais pagrįstą turizmo veiklą, plėsti vietos gamintojų gebėjimus ir kompetencijas, padėti jiems surasti naujų nišų rinkoje“, – projekto pradžią prisimena iniciatorė Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Laima Dockevičienė, neslėpdama, kad iš pradžių daug kas šią idėją vertino gan skeptiškai.
Maršrutas „Pieno kelias“ gimė 2014-2015 metais įgyvendinus LEADER metodo finansuojamą projektą „Pieno kelias: nuo vietos gamintojo iki vartotojo“. Projektą įgyvendino Rietavo, Kupiškio, Plungės ir Telšių vietos veiklos grupės.
Į maršrutą „Pieno kelias įsijungė daugiau kaip 30 dalyvių. Iš jų – 10 ūkių, 7 viešosios,  valstybinės ar savivaldybių įstaigos, 5 kaimo turizmo sodybos, 4 privataus verslo subjektai, 3 bendruomenės, 2 kooperatyvai.
5 maršruto objektai yra Kupiškio rajone, 9 – Plungės rajone, 9 – Rietavo savivaldybėje ir 8 - Telšių rajone.
„Keliaujant „Pieno keliu“ galima išmokti susukti kastinį, pasigaminti sūrį, pažinti regiono papročius, mokytis senųjų amatų, įsiklausyti į gamtą ir prisiminti istoriją. Daugelį edukacinių programų lydi degustacijos – kai kam tai gali būti gastronominiai atradimai, kitiems grįžimas į vaikystę, atsimenant močiutės valgius ir juos lydintį jaukumą, – maršrutą pristato projekto iniciatorė. –  Edukacines programas yra parengę 15 maršruto „Pieno kelias“ dalyvių. 14 jų tiesiai iš ūkių siūlo įsigyti natūralių kaimiškų produktų. Tiems, kas „Pieno kelyje“ kiek ilgiau užsibūna, siūloma nakvynė, pirtis su pieno procedūromis ir kitos smagios pramogos. Regioninio maisto Amatų ūkis Rupūžynė kasmet pakviečia į menininkų plenerus Tveruose ir Rietave, o paskutinį rugsėjo savaitgalį Rietave rengiama Mikolinių mugė.“
Maršrutas „Pieno kelias“ suteikia lankytojams laisvės patiems išsirinkti objektus, kuriuos jie norėtų aplankyti, su maršruto dalyviais aptarti apsilankymo tikslus ir programą. Tiems, kas nori konkretaus pasiūlymo, į pagalbą ateina visų keturių rajonų Turizmo informacijos centrai.
Pirmieji turistai pakeliauti „Pieno keliu“ galėjo jau pernai, bet šios kelionės ir edukaciniai užsiėmimai buvo labiau skirti maršruto viešinimui ir populiarinimui. 2016 metais Turizmo departamentas „Pieno kelią“ išrinko vienu iš įdomiausių turistinių maršrutų Lietuvoje. Valstybinio turizmo departamento atstovė I. Druktenė, apžvelgdama vietinio turizmo vystymosi tendencijas, pažymėjo, kad 2015 m. iš 2,5 mln. turistų, vietiniai turistai sudarė beveik 46 proc. Tai, pasak jos, rodo dideles galimybes naujam maršrutui „Pieno kelias“. Tad populiarumu jis gali nenusileisti nacionaliniams Žydų kultūros paveldo, Istorinių mineralinių miestų ir kurortinio paveldo ir Gintaro keliams.
„Maršrutas „Pieno kelias“ yra gyvas ir nuolat besikeičiantis organizmas – įsijungia nauji dalyviai, siūlomos naujos paslaugos ir produktai“, – pabrėžia L Dockevičienė.
Dalį produktų buvo galima paragauti konferencijos pabaigoje. Kupiškėnai iš Adomynės dvaro vaišino pagrabinėmis bandelėmis, žemaičiai siūlė paragauti įvairiomis žolelėmis ir pagal skirtingas receptūras pagamintų sūrių, pieno desertų ir kitų gardumynų. Rietaviškės šeimininkės mokė susukti kastinį ir sumušti sviestą. Čia pat veikiančioje mugėje buvo galima nusipirkti medaus, vietos ūkininkų iš įvairių sėklų išspausto aliejaus, mezginių ir kitų darbščių žmonių rankomis sukurtų grožybių. Rietavo žirgynas vėžindamas po parką priminė vietas, dar menančias kunigaikščius Oginskius.
Konferencijos pabaigoje buvo suteikta galimybė apsilankyti „Pieno kelio“ dalyvių Dalios ir Andriaus Mickų paukščių ūkyje, apžiūrėti jų gausią naminių paukščių kolekciją ir paragauti jų kiaušinių.
„Maršrutas „Pieno kelias“ kai kuriems jo dalyviams jau įprastas darbas, naujokams – didelis iššūkis organizuojant savo veiklą ir paslaugas taip, kad jos neprarastų unikalumo, ir kartu atitiktų formalius žinybų keliamus reikalavimus, kurie, deja, kartais yra nepagrįsti. Todėl „Pieno kelias“ kartu yra ir klasteris, kuris rūpinasi ne tik turizmo veiklų vystymu, bet ir kitais vietos gamintojams rūpimais klausimais, kaip produktų inovavimas, maisto sauga, paslaugų kokybė, objektų bendradarbiavimo skatinimas, vietos gamintojų tinklo vystymas“, – sako Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorė L. Dockevičienė.
 
Genovaitė Paulikaitė 
 
Mano Krastas